Atmintinės

Rašytinėje kalboje (ypač kanceliarinėje) labai padažnėjusi jungtuko „bei“ vartosena. Jungtukas „bei“, gerai pavartotas, gali labai pataisyti sakinio stilių, jis padeda išvengti labai dažno jungtuko „ir“ pasikartojimo. Tačiau ne visada jungtuką „ir“ galima keisti jungtuku „bei“.

Norint taisyklingai vartoti šiuos jungtukus, svarbu žinoti jų skirtumus. Svarbiausi yra du:

Jungtukas „ir“ gali jungti ir sakinio dalis, ir sakinius. Pavyzdžiui:

Dabar uždrausta į šalį įvežti visų rūšių gyvulius ir paukščius.
Kontrolieriaus tarnyba atliko tyrimą ir šie skundai pasitvirtino.

Jungtukas „bei“ jungia tik sakinio dalis. Pavyzdžiui:

Renginyje dalyvavo jūrininkai bei mokyklų atstovai.

„Bei“ jungia tik vienarūšes sakinio dalis. Pavyzdžiui:

 Aplinkos ministerija kasmet skiria lėšų Baltijos pilkųjų ruonių gydymui bei priežiūrai.

„Ir“ gali jungti ne tik vienarūšes sakinio dalis. Pavyzdžiui:

 Ties namu pavojingai pasviro ir vėjo blaškomas galėjo nuskristi ant gatvės didžiulis reklaminis skydas.

 Kiti skirtumai:

Jungtukas „ir“ vienodai tinka ir rašomajai, ir šnekamajai kalbai. Jungtukas „bei“ būdingesnis rašomajai kalbai.

Jungtukas „bei“ paprastai sieja tik dvi greta esančias vienarūšes sakinio dalis. Pavyzdžiui:

Sukčiavimas bei korupcija kelia didelę grėsmę Europos Sąjungos saugumui ir finansiniams interesams.

„Ir“ gali įsiterpti į ilgesnę vienarūšių sakinio dalių virtinę. Pavyzdžiui:

Turistus domina įvairiausi renginiai, parodos, koncertai, festivaliai ir kita kultūrinė veikla.

Jungtuku „bei“ jungiamos vienarūšės sakinio dalys paprastai reiškia artimas ar panašias sąvokas, jungtukas „ir“ tokių apribojimų neturi.

„Bei“ paprastai jungia daiktavardžiais (bendriniais) išreikštas sakinio dalis. Pavyzdžiui: Teikiant viešąsias paslaugas laikomasi teisės aktuose bei sutartyse nustatytų reikalavimų.

Jungtukas „ir“ tokių apribojimų neturi. Pavyzdžiui:

Duomenys buvo patikrinti fizinių ir juridinių asmenų registre.
Tai būta apsukraus ir išprususio vyro.
Plaukiojimo priemonės trikdo paukščius ir prastina jų mitybą.

Jungtukas „ir“ yra stilistiškai neutralus, o „bei“ gali būti vartojamas stiliui paįvairinti, vengiant per dažnai vartoti „ir“.

Jungtuko „bei“ paskirtis dvejopa: sieti tam tikras artimas sąvokas ir paįvairinti teksto stilių.

Parengta pagal Ritos Miliūnaitės straipsnį „Jungtuko „bei“ normos – užtemimui prasidedant“

1. Rašybos ir skyrybos klaidos

Didžiųjų raidžių vartojimo institucijų, dokumentų ir pareigų pavadinimuose, pvz.:
Lietuvos Respublikos Darbo (= darbo) kodeksas
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos (= Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ) ministerija
Ukmergės rajono savivaldybės Tarybos nariai (= tarybos)
Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymas (= vietos )

2. Brūkšnys ir brūkšnelis

Skirtinas brūkšnelis - ir brūkšnys – (ilgojo brūkšnio kodas klaviatūroje Alt0150)

Brūkšnelis rašomas tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto, reiškinio ar vienos ypatybės pavadinimą (pvz.: viešbutis-restoranas, lopšelis-darželis, paskaita-koncertas ir kt.)   

Brūkšnys yra skyrybos ženklas, jo vartojimas nustatytas Skyrybos taisyklėse.  Vietoj praleistos tarinio jungties arba savarankiškos sakinio dalies gali būti rašomas brūkšnys, jei norima paryškinti praleidimą, pvz.: Ukmergė – kruopščiai tvarkomas ir sparčiai modernėjantis miestas.

Brūkšnys gali būti rašomas tarp dviejų ar daugiau žodžių ar skaitmenų, žyminčių daiktų bei reiškinių vietos, laiko, kiekio, eilės ribas (pvz.: Kelias  Šemetiškiai–Sarapai;  traukinys Vilnius–Kaunas;  sanatorijose lankausi 2–4 kartus per metus)

3. Datos ir laiko rašymas

Trumpuoju būdu data rašoma arabiškais skaitmenimis su brūkšneliais tarp metus, mėnesius ir dienas žyminčių skaitmenų: 2025-10-30. Po trumpuoju būdu rašomos datos nereikia santrumpos d. Rašant mišriuoju būdu, metai ir diena žymimi santrumpomis m. ir d., santrumpa mėn. nerašoma. Tarp skaitmenų ir sutrumpinimų m. ir d. paliekami tarpeliai, o vienaženkliai skaičiai rašomi be nulio priekyje, pvz., 2009m. gegužės mėn. 07d. (=2009 m. gegužės 7 d.).

Laiko tarpui nusakyti netinka naudininkas: informuoti kovo 1 dienai (=iki kovo 1 d. arba kovo 1 dieną). Datos negalima nusakyti vyriškosios giminės kilmininko forma: dirbti pradėjo rugsėjo pirmo (=pirmą dieną, pirmą).

Kai nurodomas laikotarpis, vartojamas brūkšnys (ne brūkšnelis), pvz.: 2026–2030 m. programa, spalio 6–7 d., 14.00–17.00.

Laikas žymimas taip: 3 val. 15 min. arba 3.15 val. (arba tik 3.15); 18.00 – Žinios. 

4. Kabutės

Lietuviškų kabučių grafinė raiška yra „ABC“ (apačioje devynetukai, viršuje – šešetukai).

Prireikus lietuviškas kabutes galima surinkti kodu: nuspaudus klavišą Alt surenkamas atidaromųjų kabučių kodas 0132 arba uždaromųjų – 0147.

UAB Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras, VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras, VšĮ Ukmergės ligoninė rašoma be kabučių

UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Ukmergės vandenys“  – su kabutėmis.

5. Tekste po punktų ir papunkčių skaitmenų taško rašyti nereikia, o papunkčiai apibendrintai punktais nevadinami, pvz.:

1.2. punkto (= 1.2 papunkčio) reikalavimus

6. Dokumentuose apie pridedamus dokumentus paprastai užsimenama tekste ir skliaustuose po pavadinimo nurodoma „(pridedama)“. Tada teksto pabaigoje naujoje eilutėje rašoma didžiosiomis raidėmis „PRIDEDAMA“ ir po taško nurodomas lapų, egzempliorių skaičius, pvz.:

PRIDEDAMA. 3 lapai.

PRIDEDAMA. 4 lapai, 3 egz.

Kai pridedami dokumentai tekste neįvardijami arba įvardijami apibendrintai, teksto pabaigoje nurodomas kiekvieno pridedamo dokumento pavadinimas ir jo lapų skaičius. Jei pridedama daugiau negu vienas dokumento egzempliorius, nurodomas ir egzempliorių skaičius, pvz.:

PRIDEDAMA:

1. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl lėšų skyrimo“ projektas, 1 lapas, 2 egz.
2. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2006-10-25 rašto Nr. 0-000 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto derinimo“ kopija, 2 lapai.

7. Sekantis, sekančiai

Nurašyti sekantį turtą (=šį turtą)
Prašome patikslinti seniūnaičių rinkimų organizavimo grafiką sekančiose seniūnijose(=šiose seniūnaitijose)
Skirti pašalpą sekančiai(=šioms šeimoms ar kt.)

Dalyvis sekantis, sekanti nevartotinas reikšmėmis: 1. „šis, ši, šitoks, šitokia, toks, tokia“ pvz.: Ukmergėje šiuo metu veikia sekančios (=šios, tokios) parodos: [...]; 2. „štai kas; štai kodėl“ (prieš aiškinimą), pvz.: Atsakydamas į jūsų raštą, pranešu sekantį (=štai ką): [...].

Dalyvis sekantis, sekanti taip pat nevartotinas reikšmėmis „kitas, tolesnis, ateinantis,  artimiausias“, pvz.: Kelio remontą numatoma pradėti sekančiais metais (=kitais, ateinančiais metais). Seniūnijos komanda  pateko į sekantį lygos etapą (=į kitą, tolesnį lygos etapą). Apie sekantį (=kitą, artimiausią) renginį išsamiai bus papasakota spaudoje.

8. Viso (=Iš viso)

Bendrajam kiekiui reikšti ar sumuojamai lentelės eilutei pavadinti vartojamas ne viso, o iš viso.

Kai yra dvi sumavimo pakopos, antrąją galima nusakyti junginiais galutinė suma, visa suma.

9. Pilnai (= visiškai) atsiskaityti

Prieveiksmis pilnai netinka tomis reikšmėmis, kuriomis nevartojamas būdvardis pilnas: Jis pilnai (=visiškai) sutiko su šia nuomone.

10. Netaisyklingai vartojamas vietininkas, pvz.:

3 metų laikotarpyje (= laikotarpiu)
Metų eigoje (= per metus)

Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas. Dažniausiai šis žodis apskritai nereikalingas, pvz.:

Vardenė Pavardenė dirba vedėjos pareigose (= yra vedėja, dirba vedėja, eina vedėjos pareigas).
Dėl papildomo darbo kūriko pareigose (= papildomo kūriko darbo)

11. Parašo rekvizite pareigų pavadinimo giminė turi būti derinama su pasirašančio asmens gimine, pvz.:

Administracijos direktorė Vardenė Pavardienė
Administracijos direktorius Vardenis Pavardenis

Kalėdos ir Naujieji metai – pačios gražiausios metų šventės. Sveikiname giminaičius, draugus, bendradarbius. Įstaigos rašo oficialius sveikinimus. Kaip nudžiuginti giminaičius ir bičiulius – pačių sveikintojų reikalas. Oficialiuose sveikinimuose reikėtų laikytis tam tikrų taisyklių.

Sveikinimo tekstas paprastai pradedamas kreipiniu. Į oficialius asmenis kreiptis patartina mandagiai ir santūriai, pvz.: Gerbiamasis Viršininke, Gerbiamoji Mokytoja. Kreipiantis žodžiu ar raštu paprastai vartojamos įvardžiuotinės formos Gerbiamasis, -oji. Jos gali eiti vienos arba kartu su asmenvardžiais, pareigų pavadinimais ir pan. Galimas kreipinys su prieveiksmiu Didžiai, tokiais atvejais vartojamos neįvardžiuotinės būdvardžių formos: Didžiai gerbiamas Pirmininke. Didžiosios raidės rodo ir mandagumą, taigi sveikinime taip galite rašyti ne tik pirmąjį kreipinio žodį, sveikinamo žmogaus vardą, pavardę, bet ir jo pareigas. Sveikinimo pradžioje netinka trumpinys Gerb., mandagiau rašyti visą žodį Gerbiamasis. Po kreipinio geriau dėti šauktuką, ne kablelį, nors ne klaida ir pastarasis.

Kalėdos – visų mūsų šventė, tačiau kiekvieną rašomą sveikinimą reikia pritaikyti konkrečiam asmeniui. Jeigu ir nelabai pažįstame sveikinamą žmogų, tai paprastai žinome, ką jis ar jo vadovaujama įstaiga veikia.

Nereikėtų siųsti vienodų sveikinimų visiems adresatams. Derėtų sugalvoti ką nors originalesnio, galima ir pašmaikštauti. Nereikėtų piktnaudžiauti poezijos posmeliais, citatomis, bet apskritai sveikinimams tai tinka. Kitaip tariant, geriau trumpai, bet originaliai, sklandžiai ir kūrybiškai.

Daugelis linkę rašyti paprastus, o ne labai iškilmingus ar pompastiškus sveikinimus, bet ir jie turi būti parašyti sklandžiai, kūrybiškai ir – svarbiausia – taisyklingai. Rašykime Sveiki sulaukę šv. Kalėdų!, arba linkėkite Laimingų, linksmų Kalėdų! Gerų švenčių! arba sveikinkite Naujųjų metų proga ar šv. Kalėdų proga. Jei būdvardis [šventas] nepriimtinas ar atrodo senamadiškas, galima jo nevartoti. Tačiau, gali būti, nepriimtinas atrodo Jums, o tiesiog būtinas gali pasirodyti tam, kuriam rašote (ne vien tik močiutei ar pagyvenusiai tetai). Trumpinys šv. su žodžiu Kalėdos pagal rašybos taisykles turėtų būti rašomas mažąja raide, bet sveikinime stilistiniais sumetimais galima ir didžioji raidė.

Sveikinimą vien vardu pasirašyti tinka tik labai artimiems žmonėms. Oficialius sveikinimo atvirukus pasirašome pridėdami su pagarba (iškilminga), pagarbiai (trumpiau, paprasčiau) arba Jus gerbiantis, -i, mylintis, -i., po šių žodžių kablelis nededamas.  Šis prierašas turi atspindėti mūsų santykius su sveikinamu asmeniu (tarnybinio sveikinimo juk niekas nepasirašys su meile).

Įsidėmėkite ypač dažnai šventiniu laikotarpiu vartojamų žodžių taisyklingas formas ir lietuviškus atitikmenis:

Prasidės ne du tūkstantis dvidešimt antrieji, o du tūkstančiai dvidešimt antrieji metai.

Švenčiame ne Kalėdas, o Kalėdas.

Kirčiuokime adventas, advento, adventui, adventą, adventu, advente.

Kalėdų proga siunčiame ne atvirutes, o atvirukus.

Kūčias pradėsime laužydami kalėdaičius, o ne plotkeles.

Kad šventės būtų dar gražesnės, tiesiog pamėginkime kurti, kalbėti ir sveikinti artimuosius taisyklinga ir švaria kalba!

Gerbiamieji,
Džiaugsmingų Jums Kalėdų ir prasmingų Naujųjų metų!

Pagarbiai
Personalo, civilinės metrikacijos  ir dokumentų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Ivaškevičienė

Su rinkimais susiję dalykai gali būti nusakyti priesagos -inis vediniais,

pvz.: priešrinkiminis laikotarpis, rinkiminiai pažadai, rinkiminė kalba, porinkiminis elgesys.

Termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas,

pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.

Kalbant apie rinkimus, vartotinas žodis kampanija (ne kompanija). Šių žodžių reikšmės skirtingos, todėl nederėtų jų painioti. Žodžio kampanija reikšmė – smarki, sutelkta tam tikro laiko tarpo veikla; žodžio kompanija reikšmė – nedidelė draugija, kelių žmonių būrys.

Veiksmažodis prabalsuoti nevartotinas reikšmėmis „balsuoti, pabalsuoti, nubalsuoti, subalsuoti, baigti balsuoti“,

pvz.: Mes jau balsavome, pabalsavome, buvome balsuoti.

Žodžio biuletenis reikšmė – trumpas oficialus reikšmingų įvykių pranešimas; periodinis arba tęstinis leidinys; balsavimo lapelis. Šnekamojoje kalboje – nedarbingumo pažymėjimas.

Taigi žodis biuletenis gali būti vartojamas, tačiau kalbant apie rinkimus geriau vartoti lietuvišką žodį balsalapis. Žodis balsalapis (angl. ballot paper, vok. Stimmzettel, pranc. bulletin de vote) teikiamas ir Europos terminų žodyne „Eurovoc“.

Kalbant apie rinkimus kartais pavartojami netaisyklingi žodžių junginiai:

atsiskaityti prieš rinkėjus (taisoma atsiskaityti rinkėjams);

įsipareigoti prieš rinkėjus (taisoma įsipareigoti rinkėjams);

išstatyti kandidatą (taisoma siūlyti, pasiūlyti, iškelti kandidatą);

per balsavimą nepraėjo (taisoma pralaimėjo rinkimus, balsuotojai neišrinko);

pravesti rinkimus, balsavimą (taisoma surengti, suorganizuoti rinkimus, balsavimą);

atstovauti rinkėjus (taisoma atstovauti rinkėjams).

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banke (http://www.vlkk.lt/konsultacijos), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (www.tm.lrv.lt) pateiktą informaciją.

• Ar taisyklingas pasakymas „leisti atostogų“?

Leisti atostogų reiškia atostogų davimą ir įforminimą: Prašau leisti 7 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų (arba 7 kalendorines dienas kasmetinių atostogų) nuo xxxx metų birželio xx iki xx dienos įskaitytinai.

Gali būti vartojama išleido atostogauti, išleido į atostogas, bet netinka pasakymai su naudininku: Išleido atostogoms (taisoma atostogų) nuo spalio 1 dienos. Kai įvardijamas dienų skaičius (kiek dienų išeinama atostogų), galimas ir laiko naudininkas: Prašau leisti atostogų 7 kalendorinėms dienoms.

• Ar vartotinas pasakymas „mokomosios atostogos“?

Terminas taisyklingas, tik gali painiotis su mokamomis atostogomis. Geriau tiktų mokymosi atostogos (žr. Europos terminų žodyną „Eurovoc“). Rašte galima formuluoti ir taip: Išleisti (Leisti) atostogų mokytis.

• Ar taisyklingas sakinys „Jis dabar yra atostogose“?

Taisyklingas. Kurį laiką ne visai tinkamu laikytas ir todėl taisytas (žr. Kanceliarinės kalbos patarimai, Vilnius, 2002, p. 43). Vietininkas atostogose dabar pripažįstamas bendrinės kalbos norma. Naujuose „Kalbos patarimuose“ (Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas, Vilnius, 2003) teigiama, kad vietininkas galimas vartoti būviui su laiko atspalviu reikšti, pvz., Vedėjas dabar yra atostogose. Plačiau žr. J. Klimavičius. Einu atostogų – esu atostogose // Gimtoji kalba, 2005, Nr. 6, p. 13–15.

 • Pailgintos atostogos“ ar „prailgintos atostogos“?

Terminas yra pailgintos atostogos. Prailgintos atostogos – netaisyklingas pasakymas.

• „Mokamos atostogos“ ar „apmokamos atostogos“, „nemokamos atostogos“ ar „neapmokamos atostogos“?

 Taisyklingi pasakymai mokamos atostogos ir nemokomos atostogos. Pasakymai apmokamos ir neapmokomos atostogos – netaisyklingi. Žodis apmokamas nevartotinas reikšme „už pinigus gaunamas, toks, už kurį reikia mokėti“. Šis žodis turi būti vartojamas be priešdėlio ap-. 2

• „Atostogpinigiai“ ar „komandiruotpinigiai“?

Abu dūriniai yra taisyklingi. Atostogpinigiai (taip pat vadinami atostogų, atostoginiais pinigais arba tiesiog atostoginiais) – darbo užmokestis, mokamas už atostogų laiką; komandiruotpinigiai – pinigai, mokami komandiruotės išlaidoms atlyginti (komandiruotpinigiai yra įrašyti į Europos terminų žodyną „Eurovoc“). Žodžiai atostoginiai, atostogpinigiai teikiami „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ antraštyne.

• „Atšaukti iš atostogų“ ar „atšaukti atostogas“?

Abu žodžių junginiai yra taisyklingi. „Kanceliarinės kalbos patarimuose“ rašoma, kad veiksmažodis atšaukti gali reikšti: 1. dokumento galiojimo panaikinimą ar liepimą nedaryti numatyto darbo, pvz., atšaukti konferenciją; 2. asmens sugrąžinimą, nurodymą grįžti, pvz., atšaukė iš atostogų.

• „Atostogos vaikui prižiūrėti“ ar „vaiko priežiūros atostogos“?

Atostogos vaikui prižiūrėti – tinka tada, kai pabrėžiama paskirtis (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas);  kaip neutralus terminas geriau vaiko priežiūros atostogos.

•  Atostogos už praeitus metus“ ar „praeitų metų atostogos“?

Atostogos už ką – tinka, kai pabrėžiamas laikas, už kurį atostogos suteikiamos, pvz.: Atostogos už šį laikotarpį neteikiamos. Gavo atostogas už praeitus metus. Atostogoms apibūdinti vartojamas kilmininkas: praeitų metų atostogos.

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banke (http://www.vlkk.lt/konsultacijos) pateiktą informaciją

RAIDINIAI PAVADINIMŲ SUTRUMPINIMAI

AB – akcinė bendrovė
BĮ – bendroji įmonė
DNSB – daugiabučio namo savininkų bendrija
SP AB – specialiosios paskirties akcinė bendrovė
SP UAB  – specialiosios paskirties uždaroji akcinė bendrovė
UAB –  uždaroji akcinė bendrovė
VĮ – valstybės įmonė
VšĮ – viešoji įstaiga

GRAFINĖS ŽODŽIŲ SANTRUMPOS

adr. – adresas
adv. – advokatas
al. – alėja
apyl., a. – apylinkė
aps., apskr. –  apskritis
a. s., atsisk. sąsk. – atsiskaitomoji sąskaita
asm. – asmuo
atsak.  – atsakingasis, -oji
atsisk. – atsiskaitomasis, -oji
b., bt. – butas
buh.– buhalteris
b-vė – bendrovė
buv. – buvęs, -usi
d. – dalis, diena
dir. – direktorius
depart. – departamentas
d-ja – draugija
 egz. –  egzempliorius
eil. – eilutė
el. p. (ne e-mail) – elektroninis paštas
faks., fks. (ne fax.) – telefaksas, faksas
g. – gatvė
gerb. – gerbiamasis, -oji
g., gim. – gimęs, -usi
g-kla – gamykla
insp. – inspektorius
inž. – inžinierius
ir kt. – ir kita
ir pan. – ir panašiai
ir t. t. – ir taip toliau
k. – kaimas
kab. – kabinetas
kand. – kandidatas
l. e. p. – laikinai einantis pareigas
lent. – lentelė
m-ja – ministerija
m-kla – mokykla
m. – metai
mln. – milijonas
mlrd. – milijardas
m., mst. – miestas
mstl. – miestelis
not. – notaras
Nr., nr. – numeris
p. d. (ne p/d) – pašto dėžutė
p. – ponas, ponia, panelė
p. – punktas
p., psl. – puslapis
pil. – pilietis
pirm.  – pirmininkas
plg. – palygink
pr.  – prospektas
pr. K. – prieš Kristų
pr. m. e., p. m. e. – prieš mūsų erą
prok. – prokuroras
prot. –  protokolas
pvz. – pavyzdžiui
r. – rajonas
refer. – referentas
rev. – revizorius
sąsk. – sąskaita
sekr. – sekretorius
sk. – skyrius
skg. – skersgatvis
str. – straipsnis
š. m. (ne š/m) – šių metų
t. – tomas
t. y.  – tai yra
tel., telef. – telefonas
telegr. – telegrama
tūkst. – tūkstantis
v. – vardas
vad. – vadovas
v-ba – valdyba
ved. – vedėjas
virš. – viršininkas
vyr., vyresn. – vyresnysis
vyr., vyriaus. – vyriausiasis
vnt. – vienetas
žm. – žmonės
žr. – žiūrėk

SIMBOLINĖS SANTRUMPOS

Ilgio matai:
km – kilometras
m – metras
dm – decimetras
cm – centimetras
mm – milimetras
 
Svorio matai:
t – tona
cnt – centneris
kg – kilogramas
g – gramas
mg – miligramas

Elektros, šilumos ir kiti matai:
A – amperas
Ah – ampervalandė
V – voltas
W – vatas
kW – kilovatas
kWh – kilovatvalandė
hW – hektovatas
hWh – hektovatvalandė
C – kulonas
cal – kalorija
kcal – kilokalorija
AG – arklio galia
J – dažulis

Pinigų vienetai: 
ct – centas
Eur – euras

Prireikus galima vartoti tarptautinį kodą EUR arba simbolį €

PASTABOS:

Raidiniai pavadinimų trumpiniai — tai pavadinimų trumpiniai, sudaryti iš savarankiškų žodžių pirmųjų raidžių.

Nesavarankiški žodžiai (jungtukas ir, prielinksniai) praleidžiami.

Tiek lietuviški, tiek iš kitų kalbų išversti ar paimti raidiniai sutrumpinimai rašomi be taškų. Su taškais po raidžių rašomi tik tradiciniai raidiniai pasakymų sutrumpinimai, pvz.: A. V. (antspaudo vieta).

Oficialiuose raštuose ir dokumentuose bet kokie sutrumpinimai vengtini, o kai vartojami, turėtų būti aptarti. Tvarkomųjų dokumentų tekstuose (sprendimuose, nutarimuose, įsakymuose ir kt.) pirmą kartą minimas pavadinimas negali būti trumpinamas, išskyrus atvejus, kai pateikiama nuoroda į oficialaus paskelbimo šaltinio pavadinimą (Žin. — „Valstybės žinios“).

Negalima trumpinti: š/m (=š. m.), a/s (=a. s.), p/d (=p. d.), a/k (=a. k.). Pasviru brūkšniu žymimos tik dimensijos ir paralelinių dalykų santrumpos: km/val. (kilometrų per valandą), tel./faks. (telefonas ir telefaksas).

Valstybinė lietuvių kalbos komisija įteisino abu Ukrainos sostinės pavadinimo variantus – tiek naująjį, tiek tradicinį – kaip lygiaverčius. Taigi oficialiojoje vartosenoje tinka vartoti ir Kýjivas, ir Ki̇̀jevas. Pirmasis yra adaptuotas iš dabartinės ukrainiečių kalbos, antrasis – istorinis, patekęs LDK laikais iš rusėnų kalbos XIV a. ar anksčiau, dar nesant tam tikrų dabartinei ukrainiečių kalbai būdingų fonetinių ypatumų.

Rekomenduojamas miesto pavadinimas Dnipras (vietoj Dniepropetrovskas).

Parengtas detalus Ukrainos Aukščiausiosios Rados pagal Dekomunizacijos įstatymą pakeistų gyvenamųjų vietovių pavadinimų sąrašas (sąraše – autentiškos ir transkribuotos formos) žr. http://www.vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/naujieji-ukrainos-gyvenamuju-vietoviu-vardai-ir-ju-sulietuvintos-formos; dar žr. čia).

Rekomenduojama teikti pirmenybę ukrainietiškoms vietovardžių formoms: Charkivas, Černihivas, Mykolajivas ir pan.

Teiktini abu vietovardžio Lvovas ir Lvivas variantai.

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos informaciją

Reklaminės veiklos subjektai, projektuodami, įrengdami ir skleisdami išorinę reklamą, privalo vykdyti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimus ir turi vadovautis Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis (patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-07-30 įsakymu Nr. 4-670 (2018-06-22 įsakymo Nr. 4-371 redakcija) – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/7a6e11e075e311e8ae2bfd1913d66d57), Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašu https://www.ukmerge.lt/verslui-reklama/?lang=lt, taip pat kitais teisės aktais, nustatančiais valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus rašytinėje informacijoje (viešuosiuose užrašuose).

• Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo i š t r a u k o s

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.0B0253BB424C/TAIS_170492

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba.

14 straipsnis. Oficialios, sunormintos vietovardžių lytys Lietuvos Respublikoje rašomos valstybine kalba.

15 straipsnis. Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys.

Asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka.

16 straipsnis. Visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai daromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų.

17 straipsnis. Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba.

Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.

18 straipsnis. Tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis.

Užrašų kitomis kalbomis formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba.

23 straipsnis. Visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi.

24 straipsnis. Bet kokie veiksmai prieš Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatytą valstybinės kalbos statusą neleistini.

Už šio įstatymo nuostatų tiesioginį vykdymą atsakingi institucijų, įstaigų, įmonių, tarnybų bei organizacijų vadovai.

Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

• Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. N-5(136) „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“ (2020 m. balandžio 9 d. redakcija) i š t r a u k o s

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.437442?jfwid=-16pzxb3t0f

1. Tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji garsinė ir rašytinė informacija, įskaitant viešuosius užrašus, transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos gali būti teikiama ir užsienio kalbomis. Viešaisiais užrašais laikoma rašytinė informacija, esanti viešojoje erdvėje ir (arba) skirta visuomenei informuoti.

2. Rašytinė ir garsinė informacija kitomis kalbomis neturi būti išsamesnė, o jos rašytinių tekstų formatas negali būti didesnis negu tekstų valstybine kalba.

• Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo i š t r a u k o s

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D790096B17EE/dMEBWudMWk

3 straipsnis. Vartotojų teisės

1. Vartotojai turi teisę:

3) gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas.

5 straipsnis. Informacijos pateikimas vartotojams

1. Gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes. Kituose įstatymuose gali būti nustatyta gamintojo, pardavėjo, paslaugos teikėjo pareiga Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją vartotojams pateikti valstybine ir kita kalba.

2. Valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus.

3. Interneto svetainėse, kuriose vartotojams siūlomos prekės ar paslaugos, prieš pradedant prekių ar paslaugų užsakymą, turi būti aiškiai ir įskaitomai pateikiama informacija apie bet kokius pristatymo apribojimus ir galimus mokėjimo būdus.

7 straipsnis. Vartotojų teisių apsaugos įgyvendinimas

Vartotojų teisių apsauga įgyvendinama:

taikant prevencines priemones (ugdant, informuojant, konsultuojant vartotojus, atliekant tyrimus, atliekant rinkos priežiūrą ir kitas priemones);

2) per administracinę, civilinę, baudžiamąją atsakomybę;

3) ginant vartotojų teises ne teisme šio įstatymo šeštojo skirsnio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir teisme.

9 straipsnis. Vartotojų teisių apsaugos institucinė sistema

Vartotojų teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina:

1) valstybės ir savivaldybių institucijos;

2) vartotojų asociacijos.

10 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija vartotojų teisių apsaugos srityje

7) Kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, įgyvendinančios priemones, numatytas šio įstatymo 7 straipsnyje, pagal šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytą kompetenciją, dalyvauja organizuojant vartotojų teisių apsaugą, ginant vartotojų teises.

 30 straipsnis. Vartotojų viešojo intereso gynimas

1. Vartotojų viešąjį interesą gina Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkančios vartotojų asociacijos, o įstatymų nustatytais atvejais – kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir juridiniai asmenys.
2. Vartotojų viešojo intereso gynimas – tai ieškinio ar pareiškimo (skundo) vartotojų viešajam interesui ginti pareiškimas, kai siekiama pripažinti ar pakeisti teisinius santykius, uždrausti (nutraukti) pardavėjo ar paslaugų teikėjo veiksmus (neveikimą), kurie pažeidžia vartotojų teisėtus bendruosius interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos arba prieštarauja Civiliniam kodeksui, šiam įstatymui ar kitiems teisės aktams.

• Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo i š t r a u k o s
  https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.065AB8483E1E/wRduXQRGBc

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

57. Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis reklamos užsakovo interesais arba savireklamos tikslais skleidžiama informacija, išskyrus televizijos reklamą, apie asmens ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

34 straipsnis. Kalba, kuria rengiama ir skleidžiama viešoji informacija

1. Viešoji informacija rengiama ir skleidžiama valstybine kalba ar kitomis kalbomis, vadovaujantis šiuo ir Valstybinės kalbos įstatymu, taip pat Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, bendradarbiaudami su kompetentingomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, pagal galimybes užtikrina, kad skleidžiama viešoji informacija taptų prieinama neįgaliesiems.

• Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo i š t r a u k o s

 https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.303FC0152D04/YMqoxzVbjT

 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

11. 1¹. Iškaba – ant ar prie reklamos davėjo buveinės pastato arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietoje ar prie jos įrengiama speciali išorinės reklamos pateikimo priemonė, ant kurios ar kurioje pateikiama informacija: reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas (parduotuvė, viešbutis, kirpykla ir kt.), ir (arba) parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas (avalynė, automobilių remontas ir kt.). Iškaba taip pat laikoma tokios informacijos pateikimo vieta ant reklamos davėjo buveinės arba prekybos ar paslaugų teikimo vietos pastato sienos, langų ar durų. Be nurodytos informacijos, iškaboje gali būti pateikiami prekių ženklas, logotipas, emblema, darbo laikas, reklamos davėjo vardas, pavardė.

12. Išorinė reklama – reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, langai, durys, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose. Išorine reklama taip pat laikoma:

1) reklama, kurios pateikimo priemonės yra patalpose (vitrinose, langų ir (arba) durų vidinėse pusėse), tačiau ji yra matoma iš lauko pusės;

2) iškaboje pateikiama informacija.

7. Prekių ženklas– bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes ar paslaugas nuo kito asmens prekių ar paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai.

8. Reklama– bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

4 straipsnis. Bendrieji reikalavimai reklama

1. Rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai.

12 straipsnis. Išorinės reklamos įrengimo reikalavimai

1. Draudžiama įrengti išorinę reklamą:

5) neturint leidimo įrengti išorinę reklamą (toliau – leidimas), išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

2. Leidimas nereikalingas, kai:

1) reklamos pateikimo priemonės yra nekilnojamojo turto registre įregistruotame statinyje su stogu ir galinėmis sienomis ar be sienų ir ant šių reklamos pateikimo priemonių pateikiama reklama yra susijusi su šiame statinyje vykdoma veikla;

2) reklamos pateikimo priemonės yra patalpose, tačiau reklama yra matoma iš lauko pusės;

3) išorinė reklama pateikiama ant transporto priemonės, kuri įrengta kaip prekių pardavimo vieta arba naudojama pagal jos tiesioginę paskirtį žmonėms ir (arba) kroviniams vežti, išskyrus atvejus, kai ant transporto priemonės įrengiama speciali reklamos pateikimo priemonė ir ant jos pateikiama išorinė reklama;

4) iškaba turi būti įrengiama pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu įgaliotos institucijos patvirtintą formą;

5) įrengiama ne didesnio kaip 0,3 m2 ploto iškaba;

6) įrengiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkanti iškaba, ant kurios ar kurioje pateikiamas tik reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) vardas, pavardė arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas, arba parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas ir (arba) darbo laikas.

5. Išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, architektūrą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą, eismo saugumą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiojo teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais, o tuo atveju, kai išorinė reklama įrengiama pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo projektą, – ir savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintais tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo reikalavimais

https://www.ukmerge.lt/verslui-reklama/?lang=lt

15. Leidimo turėtojas privalo:

2) užtikrinti, kad išorinė reklama būtų tvarkinga, nesugadinta, įrengta pagal leidime nurodytą išorinės reklamos įrengimo projektą.

19 straipsnis. Reklamos priežiūros institucijos

1. Šiame įstatyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą, vadovaudamiesi šiuo ir kitais įstatymais, pagal kompetenciją atlieka:

4) savivaldybių vykdomosios institucijos – dėl šio įstatymo 12 straipsnio 1, 3, 5, 15 ir 16 dalių nuostatų;

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos (toliau – priežiūros institucijos), atlikdamos reklamos naudojimo priežiūrą, bendradarbiauja su reklamos savitvarkos institucijomis.

21 straipsnis. Priežiūros institucijų teisės ir pareigos

1. Priežiūros institucijos, atlikdamos šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą, turi teisę:

1) gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų, kitų asmenų šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimui tirti reikalingą informaciją ir dokumentus;

2) gauti iš reklaminės veiklos subjektų informaciją ir dokumentus, o prireikus – ir reklamuojamų prekių ir reklamos pavyzdžius, reikalingus šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimui tirti. Ištyrus pažeidimą, o jeigu priežiūros institucijų nutarimas buvo apskųstas teismui, – įsiteisėjus teismo sprendimui, reklamuojamų prekių pavyzdžiai ir veiklos dokumentų originalai turi būti grąžinami reklaminės veiklos subjektams šių reikalavimu;

3) reikalauti, kad reklaminės veiklos subjektai ar jų vadovai ir kiti už reklamos naudojimą atsakingi asmenys atvyktų ir duotų žodinius arba rašytinius paaiškinimus;

4) neatidėliotinais atvejais, kai yra pakankamai duomenų, kad paskleista arba numatoma paskleisti reklama gali būti pripažinta neatitinkančia šiame įstatyme nustatytų reikalavimų ir padarytų kitiems asmenims ar visuomenės interesams žalos ar sukeltų nepataisomus padarinius, priimti nutarimą taikyti laikinojo pobūdžio priemonę – įpareigojimą sustabdyti reklamos skleidimą, iki kol bus priimtas šio įstatymo 25 straipsnio 17 dalyje nurodytas nutarimas. Prieš priimdama nutarimą taikyti laikinojo pobūdžio priemonę – įpareigojimą sustabdyti reklamos skleidimą, priežiūros institucija turi suteikti galimybę reklaminės veiklos subjektui, kuris įtariamas pažeidęs šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, per jos nustatytą terminą duoti paaiškinimą;

5) įpareigoti reklaminės veiklos subjektus nutraukti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą;

6) informuoti raštu reklaminės veiklos subjektus, kad jų atliekami veiksmai gali turėti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo požymių, ir siūlyti jiems nutraukti tokios reklamos naudojimą arba ją pakeisti;

7) įstatymų nustatytais atvejais skirti baudas.

22 straipsnis. Atsakomybė už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus

1. Reklaminės veiklos subjektai, išskyrus fizinius asmenis, pažeidę šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, atsako šio įstatymo nustatyta tvarka.

2. Fiziniams asmenims už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė.

23 straipsnis. Atsakomybės už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą ypatumai

1. Reklamos davėjas atsako už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą, jeigu jis neįrodo, kad šiame įstatyme nustatyti reikalavimai buvo pažeisti ne dėl jo kaltės.

2. Reklamos paslaugų teikėjas atsako už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą tik tuo atveju, jeigu jis žinojo ar turėjo žinoti, kad naudojama šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkanti reklama arba šiame įstatyme nustatyti reikalavimai buvo pažeisti dėl jo veiksmų gaminant ar skelbiant reklamą, arba reklamos paslaugų teikėjas negali pateikti įrodymų, leidžiančių nustatyti reklamos davėją (reklamos gamintoją).

24 straipsnis. Baudos

1. Už šio įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 straipsniuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų. Tais atvejais, kai šio įstatymo 5 ar 6 straipsnyje nustatyti reikalavimai pažeidžiami pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama didesnė, iki trisdešimt keturių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt keturių eurų, bauda.

2. Už priežiūros institucijų laikino įpareigojimo sustabdyti reklamos skleidimą nevykdymą, įpareigojimo nutraukti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą, už reklamos, kurios naudojimą reklaminės veiklos subjektas buvo įpareigotas nutraukti, pakartotinį naudojimą, jeigu tai pažeidžia šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, arba Konkurencijos tarybos įpareigojimo paneigti klaidinančią ar neleidžiamą lyginamąją reklamą nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą reklaminės veiklos subjektams skiriama dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną įpareigojimų nevykdymo, netinkamo vykdymo ar reklamos pakartotinio naudojimo dieną.

3. Už priežiūros institucijų reikalavimo pateikti informaciją ir dokumentus, o prireikus – ir reklamuojamų prekių ir reklamos pavyzdžius, reikalingus šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimui tirti, nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą reklaminės veiklos subjektams skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

4. Už šio įstatymo 12 straipsnio 1, 3, 5, 15 ir 16 dalyse nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

10. Bauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per vienus metus nuo reklamos skleidimo paskutinės dienos, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais – nuo priežiūros institucijos sprendimo priėmimo dienos, o šio straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais – nuo pažeidimo nustatymo dienos. Jeigu reklamos davėjas reklamoje nurodo įsipareigojimus tam tikram laikotarpiui, bauda gali būti skiriama per vienus metus nuo įsipareigojimų laikotarpio paskutinės dienos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo paskutinės reklamos skleidimo dienos.

25 straipsnis. Šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimų nagrinėjimo tvarka

1. Šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimai nagrinėjami šiame straipsnyje ir priežiūros institucijų patvirtintuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

2. Teisę reikalauti, kad būtų pradėtas šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimų nagrinėjimas, turi asmenys, kurių interesai yra pažeisti, valstybės ir savivaldybės                  institucijos ir įstaigos bei asmenų interesams atstovaujančios asociacijos (toliau – pareiškėjai).

3. Priežiūros institucija turi teisę pradėti nagrinėti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus savo iniciatyva, priimdama motyvuotą nutarimą. Tokiu atveju mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 8–19 dalių nuostatos.

4. Pranešimas (skundas) dėl šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo turi būti pateiktas raštu. Pranešime (skunde) turi būti nurodyta:

1) pareiškėjo vardas, pavardė, adresas (jeigu kreipiasi fizinis asmuo) arba pavadinimas, kodas, buveinės adresas (jeigu kreipiasi juridinis asmuo) ir duomenys ryšiui palaikyti;
2) pareiškėjui žinomos šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo faktinės aplinkybės, prie pranešimo (skundo) turi būti pridėti tai patvirtinantys įrodymai.

8. Motyvuotas priežiūros institucijos nutarimas pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą, motyvuotas priežiūros institucijos nutarimas arba motyvuotas priežiūros institucijos įgalioto pareigūno sprendimas atsisakyti pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo (skundo) gavimo dienos, išskyrus šio straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus. Apie priimtą priežiūros institucijos nutarimą arba priežiūros institucijos įgalioto pareigūno sprendimą pareiškėjas informuojamas raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nutarimo ar sprendimo priėmimo dienos. Šio straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais motyvuotas priežiūros institucijos nutarimas arba motyvuotas priežiūros institucijos įgalioto pareigūno sprendimas atsisakyti pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą turi būti priimtas ir apie tai pareiškėjas turi būti informuotas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo (skundo) gavimo dienos.

12. Priežiūros institucija, pradėjusi pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą, raštu kreipiasi į reklaminės veiklos subjektą, dėl kurio veiksmų (neveikimo) ši procedūra pradėta, ir paprašo per priežiūros institucijos nurodytą ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų terminą pateikti motyvuotą paaiškinimą dėl aplinkybių, dėl kurių pradėta nagrinėjimo procedūra, ir jį pagrindžiančius įrodymus.

13. Pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūros dalyviai pranešimo (skundo) nagrinėjimo metu turi teisę duoti paaiškinimus žodžiu ar raštu, pateikti papildomą informaciją ir kitus dokumentus, taip pat, gavę šio straipsnio 15 dalyje nurodytą informaciją apie pranešimo (skundo) nagrinėjimą priežiūros institucijoje, susipažinti su gautais dokumentais ir kita informacija, išskyrus dokumentus ir informaciją, kurie sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba profesinę paslaptį. Jeigu norima susipažinti su dokumentais, kuriuose yra komercinių paslapčių, būtina gauti reklaminės veiklos subjekto, su kurio komercines paslaptis sudarančiais dokumentais norima susipažinti, sutikimą.

14. Priežiūros institucija pranešimą (skundą) nagrinėja rašytinio arba žodinio proceso tvarka.

15. Pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūros dalyviams ne vėliau kaip prieš 21 kalendorinę dieną iki pranešimo (skundo) nagrinėjimo priežiūros institucijoje dienos registruotu laišku pranešama apie galimus šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus, pranešimo (skundo) nagrinėjimo vietą ir laiką, nurodoma pranešimo (skundo) nagrinėjimo tvarka, pasiūloma susipažinti su gautais dokumentais ir kita informacija, išskyrus dokumentus ir informaciją, kurie sudaro valstybės, tarnybos, komercinę ar profesinę paslaptį, taip pat pasiūloma ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki pranešimo (skundo) nagrinėjimo priežiūros institucijoje dienos raštu pateikti paaiškinimus.

16. Jeigu žodinio pranešimo (skundo) nagrinėjimo atveju pranešimo (skundo) procedūros dalyviai nedalyvauja nagrinėjant pranešimą (skundą), pranešimas (skundas) gali būti nagrinėjamas, kai yra duomenų, kad pranešimo (skundo) procedūros dalyviams tinkamai ir laiku buvo pranešta apie pranešimo (skundo) nagrinėjimo vietą ir laiką.

17. Priežiūros institucijai atlikus pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotas kolegialus organas arba asmuo priima nutarimą skirti šiame įstatyme nustatytas baudas arba, jeigu nėra šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo, pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą nutraukti. Kartu su bauda reklaminės veiklos subjektui gali būti skiriamas įpareigojimas nutraukti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą ar (ir) paneigti reklamą, kuri buvo pripažinta klaidinančia ar neleidžiama lyginamąja.

Nutarime turi būti nurodyta:

1) priežiūros institucijos pavadinimas;

2) nutarimo priėmimo data ir vieta;

3) nutarimą priėmusio kolegialaus organo (asmens) duomenys, posėdžio sekretorius, pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūros dalyviai;

4) reklaminės veiklos subjekto, dėl kurio veiksmų (neveikimo) buvo priimtas nutarimas, duomenys;

5) nustatytos šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo faktinės aplinkybės;

6) šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo faktą patvirtinantys įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas;

7) motyvai, pagrindžiantys baudos skyrimą ir baudos dydį;

8) šio įstatymo straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė už pažeidimą;

9) reklaminės veiklos subjekto, dėl kurio veiksmų (neveikimo) buvo priimtas nutarimas, paaiškinimai ir jų įvertinimas;

10) priimtas sprendimas;

11) nutarimo įvykdymo tvarka ir terminas;

12) nutarimo apskundimo terminai ir tvarka.

18. Priežiūros institucijų nutarimai per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos paskelbiami juos priėmusios priežiūros institucijos interneto svetainėje ir išsiunčiami asmenims, dėl kurių šie nutarimai priimti.

19. Šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimai turi būti išnagrinėti ir šio straipsnio 17 dalyje nurodytas nutarimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo priežiūros institucijos nutarimo pradėti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo nagrinėjimo procedūrą priėmimo dienos. Motyvuotu priežiūros institucijos nutarimu šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams.    

26 straipsnis. Baudų išieškojimas

1. Priežiūros institucijos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo priėmimo dienos.
2. Motyvuotu reklaminės veiklos subjekto prašymu priežiūros institucija turi teisę baudos arba jos dalies sumokėjimą atidėti iki trijų mėnesių, jeigu reklaminės veiklos subjektas sumokėti baudos laiku negali dėl objektyvių priežasčių.
3. Priežiūros institucijos nutarimas dėl baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

27 straipsnis. Priežiūros institucijos nutarimų ir jos įgaliotų pareigūnų sprendimų apskundimas

1. Reklaminės veiklos subjektas, dėl kurio veiksmų (neveikimo) buvo priimtas nutarimas, pareiškėjas, nesutinkantys su priežiūros institucijos nutarimu, priimtu pagal šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punktą ar 25 straipsnio 17 dalį, arba pareiškėjas, nesutinkantis su priežiūros institucijos nutarimu arba jos įgalioto pareigūno sprendimu, priimtu pagal šio įstatymo 25 straipsnio 5, 6 ir 7 dalis, turi teisę per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo ar sprendimo priėmimo dienos apskųsti jį teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
2. Kreipimasis į teismą nesustabdo nutarimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip.

28 straipsnis. Teisių gynimas

1. Asmenys, kurių teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeidžiami naudojant šio įstatymo draudžiamą reklamą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu dėl

1) reklamos naudojimo nutraukimo;

2) padarytos žalos atlyginimo;

3) įpareigojimo paskelbti vieną, du ar kelis konkretaus turinio ir formos pareiškimus, paneigiančius klaidinančią reklamą.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytas teises taip pat turi reklaminės veiklos subjektų ar vartotojų interesams atstovaujančios organizacijos ir reklamos savitvarkos institucijos.

• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso i š t r a u k o s

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/4ebe66c0262311e5bf92d6af3f6a2e8b/EjwuXuHMlf

144 straipsnis. Reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymas

1. Išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
2. Lietuvos Respublikos reklamos  įstatyme  nustatytų kitų reklamos  naudojimo  reikalavimų  ir draudimų  nesilaikymas (išskyrus šio kodekso 145 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus) užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
3. Šio straipsnio 1, 4 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.

497 straipsnis. Valstybinės kalbos nevartojimas

1. Valstybinės kalbos nevartojimas juridinių asmenų antspauduose, spauduose, blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose viešuose užrašuose užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
2. Valstybinės kalbos nevartojimas Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų pavadinimuose ir jų aprašuose, Lietuvoje parduodamų prekių naudojimo (vartojimo) instrukcijose užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
3. Šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.

498 straipsnis. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų  nevykdymas

1. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais ir Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų dėl valstybinės kalbos vartojimo nevykdymas užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims arba kitiems nutarimų arba nurodymų nevykdantiems asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų.

Plačiau: https://www.ukmerge.lt/verslui-reklama/?lang=lt

2019 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimu buvo įtvirtintas šios valstybės šventės pavadinimas: „liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena.“   

Apie šventės ištakas – https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=39467&p_k=1

Ar reikia kabučių: Giedosime „Tautišką giesmę“ (tautišką giesmę)?

Kūrinio pavadinimas rašomas su kabutėmis, pvz.: Lietuvos valstybės himnas – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. Gal iš pradžių mokyklų klasėse kiekvieną rytą pradėkime nuo „Tautiškos giesmės“? VRM orkestras sugrojo „Tautišką giesmę“. Žr. Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymą „Dėl Lietuvos valstybinio himno“.

Kartais tautiška giesmė (ir tautinė giesmė) pavartojama kaip himno sinonimas (bendrine reikšme), pvz.:  Renginyje skambėjo liaudies dainos, tautiška giesmė (himnas). Seimo narys – apie neartus dirvonus ir tautišką giesmę.  Liepos 6 dieną kartu giedama tautinė giesmė apvainikavo ne tik Hamburgo lietuvius, bet ir viso pasaulio lietuvius. Spaudos draudimo laikotarpiu labai populiari buvo A. Baranausko daina „Nu, Lietuva, nu, Dauguva“, ši daina skambėjo lyg tautinė giesmė, žadinanti tėvynės meilę, deganti neapykanta carizmui.

Parengta pagal Kalbos komisijos konsultacijų banko ir Lietuvos Respublikos Seimo interneto tinklalapyje skelbtą informaciją

Rodos, skirtumas tik viena raidė, tačiau pietryčių Ukrainos miestą Siverską pavadinę Seversku galime nukreipti į miestą, esantį Rusijoje, taip pat Mirnas Rusijoje, o Myrnas ir Myrnė – Ukrainoje. Žinoma, pastarųjų mėnesių ir savaičių pranešimų kontekstas apie Rusijos karo veiksmus Ukrainos teritorijoje leidžia suprasti, kad apsirinkama dėl šaltinių – informacija ateina įvairiomis kalbomis: ukrainiečių, rusų, anglų, todėl rašyba įvairuoja. Pagrindu rekomenduojama imti oficialias ukrainietiškas vietovardžių formas, jas transkribuoti lietuviškais rašmenimis, o kiti rašybos variantai prireikus gali būti pateikiami skliaustuose. (Pabaigoje pateikiame aktualiausių Ukrainos vietovardžių sąrašą.)

Skubėdami kuo operatyviau informuoti visuomenę, žurnalistai kartais įsivelia į vietovardžių painiavą. Net tame pačiame naujienų portale galima aptikti to paties miesto ar gyvenvietės pavadinimo skirtingų variantų. Rytų Ukrainos miestas Lysyčanskas pavadinamas ir Lysičansku, ir Lysyčiansku, ir Lisičansku. Varijuoja ir kitų Rytų Ukrainos karo apimtų miestų pavadinimai. Slovjanskas kartais parašomas su minkštumo ženklu – Slovianskas. Časiv Jaro miestas taip pat pavadinamas įvairiai – Časiv jaras, Časov Jaras ar Chasiv Jaras. Vis dar išsprūsta angliška transkripcija: rašytina Doneckas – ne Donetskas, Bachmutas – ne Bakhmutas, Mykolajivas – ne Mykolaivas.

Stebėtinai greitai prigijo naujesnės rašybos sostinės ir didžiųjų Ukrainos centrų pavadinimai: Kyjivas, Lvivas, Charkivas, Mykolajivas, Černihivas (vietoj Kijevas, Lvovas, Charkovas, Nikolajevas, Černigovas). Keblesnis pasirodė Zaporožės / Zaporižios pavadinimas: rašantiesiems kartais susiplaka abiejų variantų linksniavimo paradigmos ir išeina hibridinis Zaporižė. Rekomenduojama arba Zaporižia, Zaporižios..., arba senoji tradicinė Zaporožė, Zaporožės... Senosios tradicinės formos Kijevas, Lvovas, lietuvių kalboje įsitvirtinusios dar iki susiformuojant ukrainiečių kalbai, yra teiktinos, nėra vengtinos. Tačiau akivaizdu, kad noras palaikyti ukrainiečių tautą pasireiškia renkantis vartoti būtent dabartines ukrainietiškas.

Dar pora keblesnių atvejų: sušmėžuoja rusiška forma Dniepropetrovskas – iš tiesų miestas ir srities centras – Dnipras, o srities pavadinimas apukrainietintas, bet vis dar nepakeistas – Dnipropetrovsko. Taip pat įvairuoja Sjevjerodoneckas, Severodoneckas, Sjeverodoneckas, Sjeverodonetskas. Rekomenduojamas pirmasis variantas Sjevjerodoneckas iš ukr. Сєвєродонецьк. Tai irgi apukrainietinta forma (rusakalbių bendruomenėje Северодонецк – Severodoneckas). Aukščiausioji Rada jau yra svarsčiusi pakeitimą į dar ukrainietiškesnį variantą Сіверськодонецьк (Siverskodoneckas), tačiau dėl nevienodos vietinių gyventojų nuomonės sprendimas nebuvo priimtas.

Tad kur ieškoti taisyklingų užsienio vietovardžių, kad išvengtume šitos painiavos? Kviečiame naudotis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos turimais ištekliais. Kaip žinoma, Ukrainos Aukščiausioji Rada 2016 m. priėmė Dekomunizacijos įstatymą ir pakeitė beveik tūkstančio gyvenamųjų vietovių pavadinimus. Atsižvelgdama į tai, VLKK sulietuvino pagal transkripcijos iš ukrainiečių (ukrainų) kalbos į lietuvių kalbą taisykles ir pateikė beveik 900 pakeistųjų pavadinimų sąrašą visuomenei (žr. https://vlkk.lt/media/public/file/Naujienos/Ukrainos-pakeisti-vtv_2016_VII_patikslintas.pdf).

Pravartu ir patogu naudotis suskaitmenintu Pasaulio vietovardžių žodynu. VLKK iniciatyva penkiatomį žodyną 2006–2014 m. išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Suskaitmeninta vietovardžių duomenų bazė skelbiama ir Kalbos komisijos, ir leidyklos (MELC.lt) interneto svetainėse. Tačiau naujesnių pastabų apie pasikeitimus galima tikėtis rasti būtent VLKK svetainėje Pasaulio-vardai.vlkk.lt (žr. http://pasaulio-vardai.vlkk.lt/salys/ukraina) ir VLKK Konsultacijų banke https://www.vlkk.lt/konsultacijos.

Atidumas perteikiant Ukrainos vietovardžius lietuvių kalba atspindint ukrainietišką tarimą ir rašybą – palaikymas šaliai, kovojančiai už savo laisvę, vientisumą ir identiteto išsaugojimą.

Pastarojo meto aktualiausių Ukrainos gyvenamųjų vietovių pavadinimai

 VLKK informacija

Žodžio Velykos kilmė. Tai mūsų rytų kaimynų baltarusių žodis velikij „didžiulis, didysis“, velikij denj, pažodžiui „didžioji diena“. O baltarusiai, teigiama, jį pasiskolino iš graikų.

Velykos – svarbiausia krikščioniškojo pasaulio šventė, Jėzaus Kristaus prisikėlimo iš mirties minėjimas.

Velykos yra kilnojamoji šventė, visada švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Šiemet Velykų šventės – balandį, kuris, anot žymiojo etnologo Liberto Klimkos, senovėje vadintas Velykų mėnesiu, sultekiu, karveliniu, mildviniu. Lietuvių kalbos žodyne yra nuoroda, kad vadintas šis mėnuo ir tiesiog karveliu ar karvelio mėnesiu, taip pat ir gegužiniu. O balandžio vardas, anot L. Klimkos, ko gero, bus kilęs ne iš paukščio vardo, bet žolės, augančios patvoriais. Mat pirmieji žolynai, išdygę diendaržy, gelbėdavo baudžiavinio kaimo žmones nuo bado.

Verba. Paskutinis sekmadienis prieš Velykas – Verbų sekmadienis, kuriuo prasideda Didžioji savaitė. Kalbininko Kazimiero Būgos nuomone, žodis verba giminingas lietuviškiems žodžiams virbas, virbalas, turėjęs į lietuvių kalbą patekti iš slavų kalbų XII–XIV a. dar prieš krikščionybę.

Suvalkijoje seniau tikrąja verba buvo laikomas vien kadagys. Rytų Aukštaitijoje prie kadagio dar pridėdavo išsprogusio berželio ar žilvičio šakutę su „kačiukais“, o senesnės moterys – ir pernykščių ąžuolo lapų. Pačios puošniausios verbos buvo paplitusios apie Vilnių – jos dabar plačiai žinomos Vilniaus verbų vardu. Tai ant sauso medinio kotelio iš vienos pusės ar aplinkui tvirtai supinta spalvinga rykštė, įvairaus rašto, susidedančio iš savitai derinamų įvairiaspalvių džiovintų augalų, sausučių žiedelių, nudažytų skiedrelių, su viršūnėje įpintu pilkų ar žaliai dažytų ežerinių smilgų kuokštu, maždaug pusmetrio ilgio, įvairaus storio. Visoje Lietuvoje manyta, kad Verbų sekmadienį bažnyčioje visi būtinai turi laikyti po kadagio šakelę ar kitokią „verbelę“: „Jei verbos neturėsi, velnias įkiš palaikyti savo uodegą“.

Margučiai vadinami ir velykaičiais, tačiau senovėje taip vadindavo ne tik margintus kiaušinius. Tai ir Velykų išmalda elgetoms, ir vytelė, su kuria velykaujama, ir velykinis kvietinių miltų prėskas paplotėlis.

Kiaušinis - gyvybinės galios, sveikatos, augimo šaltinis.

Nebūtina rašyti šv. prie Velykos

Prie šventės pavadino Velykos, šv. rašoma mažąja raide, nes šv. čia neįeina į šventės pavadinimą. Ne klaida vartoti šventės pavadinimus be minėtojo žodžio. Pvz., Atėjus krikščionybei, mūsų protėvių švenčiama gamtos atbudimo šventė Velykos sutapatinta su Kristaus prisikėlimu.

Parengė Dalia Ivaškevičienė

• https://vlkk.lt/konsultacijos/4703-samitas-vadovu-susitikimas
• https://www.vlkk.lt/konsultacijos/11286-neteiktinos-svetimybes-ss

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas „Dėl moterų pavardžių darymo“

https://vlkk.lt./vlkk-nutarimai/suvestines-nutarimu-redakcijos/del-moteru-pavardziu-darymo

Susikūrus įstaigai ar įmonei, numačius jos veiklos pobūdį, paprastai iškyla klausimas, kaip taisyklingai įvardyti būsimų darbuotojų pareigas. Tai svarbu, nes pareigų pavadinimai rašomi tarnybiniuose pažymėjimuose, raštuose, kabinetų iškabose. Pareigas ir pavardę privalu pasakyti atsiliepiant telefonu, bendraujant su interesantais.

Institucijos veiklą organizuojantis ir už ją atsakantis žmogus yra vadovas. Tai bendras vadovaujamas pareigas einančio asmens pavadinimas. Konkretesnis vadovo pavadinimas paprastai būna siauresnės reikšmės žodis: viršininkas, direktorius, valdytojas, vedėjas, pirmininkas. Greta šių žodžių dažnai pasakoma ir veiklos sritis: gamybos skyriaus viršininkas, finansų departamento (ar tiesiog finansų) direktorius, sandėlio vedėjas, fondo valdytojas, valdybos pirmininkas ir pan. Generaliniu direktoriumi vadinamas kelioms pavaldžioms įmonėms ar keliems direktoriams vadovaujantis žmogus. Vadovas, kurio pareigos susijusios su vykdymu, yra vykdomasis direktorius.

Jei vadovas turi keletą pavaduotojų, jų veiklos barui nusakyti įprastai vartojama naudininko forma (pareigų pavadinimai gali būti sudaromi su žodžiu reikalams arba be jo), pvz.: direktoriaus pavaduotojas gamybos reikalams (arba gamybai), viršininko pavaduotojas ryšiams su užsieniu. Kartais pavaduotojų pavadinimai sudaromi su tarptautinių žodžių priešdėliu vice-, pvz., viceprezidentas, vicemeras. Aukšto rango ministerijų pareigūnų pareigos nusakomos ne pagal instituciją, o pagal veiklos sritį: ūkio viceministras (ne ūkio ministerijos viceministras). Institucijai vadovaujantys asmenys apibendrintai vadinami vadovybe, gali būti vartojama ir daugiskaitos forma vadovai.

Žmogus, tik laikinai esantis įstaigos ar įmonės vadovo poste, įvardijamas kaip laikinai einantis viršininko, direktoriaus pareigas (gali būti trumpinama l. e. p. direktorius, l .e direktoriaus pareigas).

Įsidėmėtina, kad pareigoms pavadinti vartojama tik įvardžiuotinė žodžių vyriausias, vyresnis forma: vyriausiasis inžinierius vyresnysis specialistas. Žodžiai vyriausias, vyresnis apibūdina žmones ne pagal rangą, o pagal amžių.

Galima pasidžiaugti, kad jau retai kas pageidauja vienos iš populiariausių profesijų atstovus vadinti menedžeriais. Šio žodžio atitikmuo mūsų kalboje – vadybininkas. Jei reikia tikslesnio apibūdinimo, kaip ir kalbant apie vadovus, greta galima vartoti žodį, nusakantį vadybininko veiklos sritį, pvz.: eksporto, finansų, klientų aptarnavimo, reklamos, rinkodaros, prekybos, personalo, katalogo ir kt. vadybininkas.

Patarėjų, padėjėjų, referentų pareigų pavadinimai gali būti sudaromi su įnagininku: patarėjas ekonomikos klausimais konsultantas užsienio politikos klausimais. Administratoriumi vadinamas įstaigos ar įmonės reikalų tvarkytojas (tai bendrasis pareigų pavadinimas, jį galima ir sukonkretinti, pvz., centro administratorius).

Svarbu įsidėmėti, kad pareigų, profesijų, teisinio statuso, rangų, mokslo laipsnių ir panašūs pavadinimai apibendrintai reiškiami vyriškosios giminės daiktavardžiais, pvz.: Algė Vaitkienė apgynė daktaro disertaciją; Ieva gavo Lietuvos Respublikos piliečio pasą; firmai reikalingas vadybininkas; įstaiga skelbia konkursą skyriaus vadovo pareigoms. Moteriškosios giminės daiktavardžiai vartojami kalbant apie konkrečias tas pareigas einančias moteris. Todėl sakome daktarė Jolanta Vainauskienė, pilietė Ieva Lapinskaitė, vadybininkė Rita Šalnaitė. Kitaip tariant, įmonės etatų sąraše turėtų būti skyriaus vedėjo pareigos, o iškaba ant kabineto durų – skyriaus vedėja Marija Klimienė. Kaip reikėtų sakyti pavaduotojų pareigas, jei įstaigai vadovauja moteris? Nors Dalia Rūkaitė yra komisijos pirmininkė, Diana Šėgždaitė bus pirmininko pavaduotoja (pirmininkas šiuo atveju – apibendrintos pareigos).

Ne visi žino, kaip taisyklingai parašyti pareigų pavadinimą, kai jį sudaro ne vienas, o keli žodžiai. Reikalingas brūkšnelis tarp jų ar ne? Jei antras žodis paaiškina, patikslina pirmąjį, brūkšnelis nerašomas, pvz., gydytojas terapeutas, inžinierius elektrikas. Jei kalbama apie dvi

lygiavertes specialybes, – atvirkščiai: skulptorius-architektas, sekretorius-referentas, dizaineris-maketuotojas, gydytojas traumatologas-ortopedas.

Įvairių klausimų kyla ir rašant vardus bei pavardes. Lietuvių kalboje pirma turėtų būti vardas, paskui pavardė (pavardė pirma paprastai vartojama įvairiuose sąrašuose, sudaromuose pagal abėcėlę). Tarp dviejų to paties žmogaus vardų brūkšnelis nerašomas: Aistė Ieva Viliūtė, Andrius Ignas Kazlauskas. Dviguba pavardė (ją dažniausiai turi moterys), atvirkščiai, rašytina su brūkšneliais: Asta Brazytė-Miliuvienė. Žmonės, rengiantys įvairius įstaigų ir įmonių dokumentus, turėtų žinoti, kad skiriama į pareigas arba pareigoms. Darbuotojai ne užima pareigas, o jas eina. Nusipelniusiems paaukštinamos, o nusižengusiems – pažeminamos pareigos, jie perkeliami (skiriami) į aukštesnes (žemesnes) pareigas.

Sigita Sereikienė

Nominuoti – įvardyti, pavadinti, skirti kurioms nors pareigoms. Tarptautinis veiksmažodis nominuoti vartojamas ir su naudininku – reikšme „pristatyti kam“, pvz.: Mokslo pažangos premijai nominuoti trijų skirtingų sričių atstovai, ir su įnagininku – reikšme „apdovanoti kuo“ , pvz.: Spektaklio kūrėjai nominuoti keturiais „Oskarais“.

Reikėtų atsiminti, kad kultūros šviesuoliams negali būti teikiama „Aitvaro“, „Varpo“ ar „Dobilo“ nominacija, žmonės yra nominuojami, tai yra įvardijami, už kažkokius nuopelnus, teikiamos kandidatūros nominacijoms. Sakykime: „Pušyno“ bendruomenės centras nominuotas (įvardintas) už kultūrinių tradicijų puoselėjimą ir jam bus įteikta „Aitvaro“ statulėlė, ne nominacija. 

Taigi nominacijos teikti negalima, nes ji – ne daiktas, jos nepačiupinėsi. Teikime aitvarus, dobilus, varpus, gėles, suvenyrus, bet ne nominacijas.

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banko įrašą

Didžiąja ar mažąja raide rašyti „pasaulio krepšinio čempionatas“?

Čempionatas – tai kurios nors sporto šakos stipriausių sportininkų arba komandų svarbiausios varžybos, išaiškinančios absoliutų nugalėtoją – čempioną (žodynas „Interleksis“); sin. pirmenybės (žr. BLKŽ).

Terminai pasaulio čempionatas (angl.world championship),šalies čempionatas (angl. national championship), reguliarusis čempionatas (angl. regular championship) ir pan. rašomi mažąja raide (žr.: Sporto terminų žodynas, Kaunas: LKKA, 2002; LRTB). Rengiami miesto, šalies, žemyno, pasaulio čempionatai. Vartojimo pavyzdžiai iš VDU „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“: Ištraukti pasaulio krepšinio čempionato burtai. Lietuvos atstovai žais pasaulio krepšinio čempionato grupės atrankines varžybas. Neteko teisės dalyvauti kitų metų pasaulio krepšinio čempionate. 1998 metais prancūzai tapo pasaulio futbolo čempionato nugalėtojais.

driblingas, varymas(is)

Ar vartotinas krepšininkų labai mėgstamas žodis „driblingas“?

Driblingas – nevartotina svetimybė. Kamuolys yra varomas. Taigi sporto terminas (kamuolio) varymas(is); angl. dribble, vok. Dribbeln n, Dribbling n, rus. ведение (Sporto terminų žodynas, Kaunas, 2002, p. 682; Terminų bankas; Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2013, p. 24).  

Kaip nevartotina svetimybė driblingas teiktas ir 2005 m. „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidime (p. 43).

„Pikenrolas“, „pikenpopas“

https://www.vlkk.lt/naujienos/ivykiu-kronika/ar-pikenrolas-pikenpopas-gali-tapti-pripazintais-krepsinio-terminais

Lietuvių kalboje turime du labai panašius, bet skirtingos reikšmės veiksmažodžius: kainúoti ,kainúoja, kainãvo„turėti kainą, atsieiti“ ir káinoti, káinoja, káinojo „nustatyti kainą, vertinti“.

Kainuoti su priešdėliu į- nevartojamas. Gavus naujų prekių reikia nustatyti jų kainą, taigi įkainoti. Jeigu prekių iki sezonui pasibaigiant nepavyksta parduoti, jas tenka perkainoti – nustatyti kitą kainą, paprastai mažesnę, kitaip sakant, nukainoti arba atpiginti, nupiginti.

Atkreiptinas dėmesys, kaip taisyklingai kirčiuoti šiuos -oti veiksmažodžius: káinoti, káinoja, káinojo; įkáinoti, įkáinoja, įkáinojo; nukáinoti, nukáinoja, nukáinojo, nors pérkainoti, pérkainoja, pérkainojo.

Išvestiniai daiktavardžiai: iš veiksmažodžio kainoti – káinojimas, nukáinojimas, pérkainojimas, iš veiksmažodžio kainuoti – kainãvimas.

Pagal el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (Vilnius, 2003) pirmoji žodžio kaina reikšmė „vertė pinigais“. Taigi kaina yra prekės ar paslaugos vertės piniginė išraiška.

Ar kaina gali būti „gera“, „pigi“ arba „brangi“, „pilna“ ar „reguliari“?

Žodis geras turi keletą reikšmių, pvz.: „turintis teigiamų ypatybių, tinkamas, naudingas“: Namas dar geras. Čia geros žemės (derlingos); „teikiantis pasitenkinimą, patogus, jaukus“: Geras gyvenimas. Gera žinia.

Atkreiptinas dėmesys, kad penktoji žodžio geras reikšmė – „nemažas, didelis“: Geras vežimas, geras gabalas; gera sauja. Todėl prekybininkai, reklamuojantys prekes už gerą kainą, gali susilaukti priešingo rezultato. Užuot prisivilioję pirkėją, gali jį atstumti. Kaina gali būti suprasta ne kaip tinkama, o kaip didelė...

Būdvardžiai „pigus“ ir „brangus“ vartojami ir perkeltine reikšme, pavyzdžiui, „pigus siuvėjas“, t. y. siuvėjas, kuris pigiai siuva, arba „brangi parduotuvė“ – tokia parduotuvė, kurioje viskas brangu. Pasakymai „pigi kaina“, „brangi kaina“ bendrinėje kalboje palyginti retai vartojami. Jie dažnesni tarmėse. Tad kaina gali būti tik „didelė“, „aukšta“ arba „maža“, „žema“, pavyzdžiui: Laikrodžio kaina per didelė, labai didelė, o ne „brangi“.

Būdvardis „pilnas“ gali būti vartojamas žymint ištisinį, nesutrumpintą dalyką, pvz.: pilnas vardas, pilnas adresas (priešinga reikšmė – sutrumpintas). Tokia vartosena klaida nelaikytina, tačiau šiuo metu linkstama atsisakyti šia reikšme vartojamo būdvardžio „pilnas“ – visas vardas, visas adresas. Nevartotinas baigtinio kiekio reikšme, kai priešingas dalykas nereiškia sutrumpinimo. Tokiais atvejais turi būti ne pilnas, o visas: Sumokėjo pilną (taisoma visą) kelialapio kainą (Kanceliarinės kalbos patarimai, Vilnius, 2002).

Pasakymas reguliari kaina netinkamas. Lietuvių kalboje tarptautinis žodis reguliarus, -i vartojamas dviem reikšmėmis: 1. „tolygiai ir taisyklingai atliekamas, vykstantis“, pvz.: reguliari mityba, reguliarus gydymas; 2. „organizuotas, organizuotai rengiamas, valdomas“, pvz.: reguliarioji kariuomenė.

Klaida atsirado dėl anglų kalbos įtakos. Anglų kalboje žodis regular vartojamas kur kas plačiau, turi daugiau reikšmių (e. žodyne „Alkone“ nurodytos septynios), 4-oji iš jų – „nuolatinis; įprastinis“. Taigi turėtų būti įprastinė kaina, įprasta kaina (ne reguliari, nors angl. regular cost, regular price).

Ar vartotinas žodžių junginys: „prieinama kaina“?

Taip, vartotinas. El. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2003, p. 598) nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“: prieinama kaina.

Ar galima kainas „pabranginti“ ar „atpiginti“?

Kainas reikėtų ne „pabranginti“ ar „atpiginti“, o „pakelti“, „padidinti“ arba „nuleisti“, „sumažinti“, „pamažinti“, „numušti“ ir panašiai. Brangsta arba pinga tik tai, kas perkama arba parduodama. Taigi taisyklingai sakoma: Kai kurios parduotuvės mėsą buvo šiek tiek atpiginusios, dabar vėl pabrangino, kainas buvo sumažinusios, dabar vėl padidino.

Šaltinis – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas

ES bendrosios valiutos pavadinimas lietuviškai vartojamas adaptuotas – su lietuviškomis linksnių galūnėmis: euras, euro, eurui ir t. t.

Nelietuviškas žodis euro Lietuvos teisės aktuose vartojamas tik prireikus.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2014 m. sausio 30 d. nutarimu papildė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimą Nr. N-10 (99) „Dėl Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimo lietuvių kalboje“ šia pastaba:

„Pastaba. Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimas euro, Lietuvos Respublikos teisės aktuose vartojamas vietoj vardininko formos euras, turi būti išskiriamas kaip kitos kalbos žodis (paprastai pasviruoju šriftu).“

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2014 m. balandžio 10 d. posėdyje priimta euro santrumpa – Eur .

Prireikus galima vartoti ir tarptautinį kodą EUR arba simbolį €. Atkreiptinas dėmesys, kad santrumpa, kodas ar simbolis po skaitmeninės raiškos vartojami paliekant tarpą, pvz.: 250 eurų, 250 Eur, 250 EUR, 250 €.

Kartu ar skyrium rašyti: „euro zona“ ar „eurozona“?

Kadangi turimas omenyje ne tarptautinis elementas euro- (reiškiantis sąsają su Europa, ypač su Europos Sąjunga arba Europos Ekonomine Bendrija), o piniginis vienetas (euras), rašytina atskirai – euro zona.

Kaip kirčiuoti – eurus ar eurus? 

Žodis euras kirčiuojamas pagal antrąją kirčiuotę – visi šios kirčiuotės žodžiai daugiskaitos kilmininke visados kirtį turi priešpaskutiniame skiemenyje, o galininke – galūnėje. Tad kirčiuojame: eurus, euro centus –kaip ir žodį raštas.

Į Darbo kodeksą įrašytas stilistinis pavadinimo variantas (abu žodžiai pradedami didžiąja raide) – Visų Šventųjų diena.

Laikantis bendrųjų rašybos taisyklių, tik pirma šventės pavadinimo raidė būtų didžioji – Visų šventųjų diena, plg. kitas neoficialias pavadinimo formas Visi šventieji, Visų šventųjų šventė.

Lapkričio 2 d. senovės lietuvių papročiu minimos Vė̃linės, arba vėlių diena (vėlė reiškia „mirusiojo sielą“).

Šventės pavadinimas Vėlinės „mirusiųjų minėjimo diena (lapkričio 2 d.)“ gali būti kirčiuojamas ir pagal antrąją kirčiuotę (Vėlìnės), ir pagal pirmąją (Vė̃linės).

1-osios kirčiuotės variantas kirčiuojamas pastoviai:

Vė̃linės, Vė̃linių, Vė̃linėms, Vė̃lines, Vė̃linėmis, Vė̃linėse, Vė̃linės!

2-osios kirčiuotės variantas kirčiuojamas taip:

Vėlìnės, Vėlìnių, Vėlìnėms, Vėlinès, Vėlìnėmis, Vėlìnėse, Vėlìnės!

Plačiau apie Visų Šventųjų dieną ir Vėlines:

https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/ar-zinai/15min-paaiskina-kuo-skiriasi-velines-ir-visu-sventuju-diena-1634-875218

Parengė Dalia Ivaškevičienė

„Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“  rašoma: „adventas keturių savaičių laikotarpis prieš Kalėdas“. Kadangi tai ne šventės, o laikotarpio pavadinimas, žodis adventas rašomas mažąja raide.
Plg. kitus išskirtinės reikšmės neturinčius religinius pavadinimus: gavėnia, šabas, ramadanas; dangus, rojus, skaistykla; krikščionybė, judaizmas, budizmas, islamas ir pan.
Dar žr. įrašą „adventas, kirčiavimas“

Parengta pagal  Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banke (http://www.vlkk.lt/konsultacijos) pateiktą informaciją

Iki 2025 m. Lietuvoje planuojama atsisakyti skaičiaus 8 telefonų numerių pradžioje. Vietoj skaičiaus 8 lietuviškuose numeriuose reikės naudoti 0 arba rinkti šalies kodą + 370.

Tarptautinio prefikso simbolis „+“ (pliusas) rašomas tarptautiniame telefono ryšio numeryje prieš šalies kodą ir primena, kad būtina rinkti šį simbolį, kuris kiekvienoje šalyje gali būti skirtingas. Rašant tarptautinį telefono ryšio numerį, tarpas paliekamas po pliuso, taip pat ir tarp šalies ir miesto kodo: Tel. + 370 5 211 2293

Toninių parengties signalų simbolis „~“ rodo, kad reikia laukti papildomo toninio signalo. Kadangi visoje Lietuvos teritorijoje jau įdiegtas skaitmeninis telefono ryšys, šis simbolis nebevartojamas.

Telefono ryšio numerio skaitmenys grupuojami taip: 1234, 12 345, 12 34 56, 123 4567.

Rašomi žodžiai arba jų sutrumpinimai:
Telefonas arba Tel.; Faksas arba Faks.; Mobilusis telefonas arba Mob.
Žodį „telefonas“ galima keisti telefono simboliu.

Turint kelis telefono / fakso numerius (nesujungtus automatinės paieškos rinkimo būdu), vartojamas pasvirojo brūkšnelio simbolis „/“ – iš abiejų pusių atskiriamas tarpais, pvz.:
Tel.: (0 5) 211 2291 / 212 2292              Faks.: (0 5) 211 2222 / 212 2294

Galima rašyti visą tik pirmąjį telefono / fakso ryšio numerį, o kitų – tik paskutinius besiskiriančius skaitmenis. Šiuo atveju tarpai iš abiejų simbolio „/“ pusių nepaliekami:
Tel.: (0 343) 90 066/92/93                      Faks.: (0 343) 90 022/27

Jei nacionalinis ir tarptautinis telefono ryšio numeriai nurodomi kartu, jie atskiriami horizontalia linija ir rašomi taip:

Nacionaliniai ryšio numeriai                                      Tarptautiniai ryšio numeriai

Tel.  (0 5)  211 2292                                                      Tel. + 370 5  211 2293
Faks. (0 5)  211 2294                                                    Faks. + 370 5  211 2294
Mob. 0 687  18 140                                                       Mob. + 370 687  18 140           

Daugiau:

https://www.rrt.lt/wp-content/uploads/2024/03/Rekomendacijos-numeriu-rasymui-2024_03_07.pdf

Parengė Dalia Ivaškevičienė, Civilinės  metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriaus vyr. specialistė

• https://www.vlkk.lt/konsultacijos/4022-jonines-rasos-svente
• https://vlkk.lt/konsultacijos/7426-jonines-kirciavimas

Lietuviškos kabutės yra tokios – „ABC“, t. y. apačioje devynetukai, viršuje – šešetukai.
Amerikietiškoje kompiuterio klaviatūroje lietuviškų kabučių nėra, tačiau kabutes ir bet kurį kitą simbolį galima surinkti kodais: atidaromųjų kabučių kodas Alt 0132, uždaromųjų – Alt 0147. Žinoma, galima kabutes rasti ir simbolių rinkinyje.

Brūkšnelis rašomas tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto, reiškinio ar vienos ypatybės pavadinimą, pvz.: lopšelis-darželis, paskaita-koncertas ir kt. (tačiau nereikia brūkšnelio, kai antrasis žodis tarsi paaiškina, papildo pirmąjį, pvz., šalys narės, firmos partnerės, sąskaita faktūra). Brūkšnelis rašomas tarp dviejų savarankiškų to paties asmens pavardžių, pvz., Kymantaitė-Čiurlionienė, dvigubame geografinio objekto pavadinime, pvz., Šiaurės Reinas-Vestfalija.  Dar rašomas jungiant prie arabiškų skaitmenų antrąjį sudurtinio žodžio dėmenį, pvz., 50-metis; prie arabiško skaitmens pridedant kelintinio skaitvardžio galūnę, pvz., 8-asis pulkas. Dokumentuose brūkšnelį reikia rašyti tarp datą žyminčių skaitmenų grupių, pvz., 2023-05-07 (neoficialiuose tekstuose gali būti tarpeliai, t. y. 2023 05 07). Brūkšnelis rašomas tarp numerius žyminčių skaitmenų ar raidžių grupių, pvz., Pylimo g. 1-5, Sprendimas   Nr. 113-4290, Nutarimas Nr. PN-4). Taip pat brūkšnelis gali būti rašomas simboliniuose pavadinimuose, pvz.: sodininkų bendrija „Kavoliškis-4“.

Brūkšnelis tarpais neskiriamas, jis yra bet kurioje klaviatūroje.

Brūkšnys yra skyrybos ženklas, juo skiriamos sakinio dalys, sakinių dėmenys, tiesioginė kalba. Sakykim, gali būti rašomas vietoj praleistos tarinio jungties, pvz., Vilnius – Lietuvos sostinė, Iš viso – 1 500 Lt.

Brūkšnys taip pat rašomas tarp dviejų ar daugiau žodžių ar skaitmenų, žyminčių daiktų bei reiškinių vietos, laiko, kiekio, eilės ribas (pvz.: Traukinys Vilnius–Kaunas išvyks laiku. Lankytojai priimami 12.30–16.30 valandomis. Bibliotekoje lankausi 2–4 kartus per savaitę).

Tarp žodžių, reiškiančių dvišalius santykius, rašomas brūkšnys be tarpų (ne brūkšnelis), pvz., Molotovo–Ribentropo paktas,  perdavimo–priėmimo aktas (žinoma, gali būti rašomas ir jungtukas ir (perdavimo ir priėmimo aktas), o jei nereikia oficialaus termino, pakanka tiesiog perdavimo akto).

Brūkšnį, jei naudojatės nelietuviško standarto klaviatūra, galima surinkti Alt+0150, taip pat rasti ir simbolių rinkinyje arba tiesiog nusikopijuoti.

Kai brūkšnys vartojamas kaip skirtukas, prieš jį ir po jo paliekami tarpeliai: Upės – ir tos jau padžiūvo. Brūkšniu žymint ribas ar dvišalius santykius, tarpų palikti nereikia: pvz., anglų–lietuvių žodynas; Skyriaus 5−10 punktai.

Tarpas yra paliekamas tarp žodžių ir po skyrybos ženklų. Tarpus reikia palikti trumpinant žodžius: t. y., A. V., Nr. 1, R. Švedienė, tik būtina atkreipti dėmesį, kad tokia santrumpa, atsidūrusi eilutės gale, gali „sutrūkti“, t. y. viena jos dalis likti vienoje eilutėje, o kita atsidurti kitoje. Todėl tokio tipo santrumpose reikia vartoti jungiamąjį tarpą, kurio kodas Alt 0160 (arba Shift+Ctrl+tarpo klavišas).

Jungiamuoju tarpu sujungti žodžiai laikomi vienu žodžiu, t. y. neskaidomi, o tarpo vaizdas lieka. Negražu, kai, sakykim, Nr. 125 susiskaido: vienos eilutės gale lieka Nr., o į kitą persikelia 125; arba vienoj eilutėj lieka 2010, o kitoj – m.

Sakinio galo ženklai kabutėmis skiriamõs tiesioginės kalbos ir citatos sakinio pabaigoje rašomi prieš uždaromąsias kabutes, pvz.: Į ją pažiūrėję žmonės sakydavo: „Kokia graži ir maloni mergaitė.“ Tačiau, kai sakinio gale kabutėmis išskirtas simbolinis pavadinimas ar trumputė citata (ne citatos sakinys!), tada taškas rašomas po kabučių, pvz.: Bernardinai kviečia prisijungti prie akcijos „Kalėdinė sriuba“.

 Ir dar viena pastaba: jei sakinio gale atsidūrė koks nors kabutėmis išskirtas pavadinimas, kurio pabaigoje yra klaustukas, šauktukas ar daugtaškis, tai tie ženklai atliks ir sakinio galo funkciją – papildomo sakinio galo ženklo po kabučių nereikia. Pvz.: Pastatytas spektaklis „Kaip užmušti Jasoną?“

Susidūrus dvejoms kabutėms, skliaustams, rašomos vienos kabutės, vieni skliaustai (kaip ir susidūrus dviem kableliams ar kitiems skyrybos ženklams).

Parengta pagal galiojančias rašybos, skyrybos taisykles, viešą internetinę spaudą

Skaičiai, žymintys daiktų kiekį, rašomi arabiškais skaitmenimis, pvz.: 7 mokiniai, 3 žirklės (sk. trejos žirklės), 8 knygos.

Skaičiai, žymintys daiktų eilę, gali būti rašomi ir arabiškais, ir romėniškais skaitmenimis, pvz.: XXI amžius, IV mėnuo, II veiksmas, III tomas, XXIII skyrius, 8 klasė, 10 lentelė, 7 pavyzdys. 

Žymint eilę – arabiškais skaitmenimis, prie jų po brūkšnelio gali būti pridedamos kelintinių skaitvardžių galūnės, pvz.: 2-a, 3-a kategorija, 3-oji vidurinė mokykla, 100-asis jubiliejus. Galūnė pridedama kartu su kamiengalio minkštumo ženklu, pvz.: 3-iasis, o ne 3-asis.

PASTABA. Prie romėniškų skaitmenų galūnės nededamos.

Dideli skaičiai, pradedant tūkstančiu, gali būti žymimi skaitmenimis ir žodžiais arba jų sutrumpinimais, pvz.: 10 tūkstančių arba 10 tūkst.; 5 milijonai arba 5 mln.

PASTABOS:

1. Dešimtainės ir šimtainės skiriamos kableliais, pvz.: 1,5 kg(ne 1.5 kg), 0,75 g (ne 0.75 g).
2. Dideli skaičiai žymimi grupuojamais skaitmenimis, pvz.: 3 000, 15 000, 100 000, 1 000 000. Tarp skaitmenų grupių nededamas nei kablelis, nei taškas.

Parengta pagal galiojančias rašybos taisykles, viešą internetinę spaudą

Teisės aktų projektai rengiami pagal teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintas rekomendacijas.

Rekomendacijų II skyriaus pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ 5 ir 6 punktai:

5. Teisės aktų projektai turi atitikti Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus teisėkūros principus ir kitus šiame įstatyme nustatytus įstatymo ir kito teisės akto formos, struktūros, turinio, teisės terminijos reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas. Teisės aktų projektai taip pat turi atitikti Rekomendacijose ir Dokumentų rengimo taisyklėse nustatytus teisės akto formos, struktūros ir teisės technikos reikalavimus.
6. Rengiant teisės akto projektą, laikomasi šių reikalavimų:

6.1. Teisės akto pavadinimas (antraštė) turi glaustai atspindėti teisės akto reguliavimo dalyką. Teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį, tekstas dėstomas glaustai, logiškai ir aiškiai, be prieštaravimų. Teisės akto straipsnio ar punkto tekstas nekartojamas kituose straipsniuose ar punktuose. Pirmą kartą tekste minimas pavadinimas negali būti trumpinamas, išskyrus, kai įstatyme teikiamos nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus, jeigu jie nurodyti įstatymo priede.

6.2. Teisės akte nevartotini bendriniai kitų kalbų žodžiai, išskyrus kai kuriose srityse iš tradicijos vartojamus nelietuviškus žodžius ar jų junginius (dažniausiai lotyniškus). Prireikus kitos kalbos žodis (dažniausiai terminas) gali būti nurodomas skliaustuose greta lietuviškojo.

6.3. Svetimžodžiai keičiami lietuviškais atitikmenimis, laikantis Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1340 „Dėl tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo 2001–2010 metų programos ir Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis tvarkos aprašo patvirtinimo“, reikalavimų.

6.4. Vartojami tik sunorminti vietovardžiai.

6.5. Teisės aktų terminai turi būti tikslūs ir taisyklingi, derėti su jau galiojančių nacionalinių, ypač tos pačios srities, teisės aktų terminais. Viename įstatyme apibrėžta sąvoka neturi būti apibrėžiama kituose įstatymuose, nebent specialiajame įstatyme pateikta sąvokos apibrėžtis yra būdinga tik tam tikrai santykių sričiai (tokiu atveju turėtų būti paminėta, kad šios sąvokos turinys yra būtent toks tik tam tikroje srityje). Įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose neturi būti dar kartą apibrėžiamos įstatymuose jau apibrėžtos sąvokos, tačiau gali būti apibrėžiamos tik tame įgyvendinamajame teisės akte vartojamos sąvokos. Prireikus teisės akto tekste galima vartoti termino trumpinį, kuris rašomas po termino skliaustuose neparyškintomis raidėmis, pavyzdžiui, Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – antrinė teisinė pagalba). Sąvokos ir jas įvardijantys terminai turi būti suderinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

6.6. Teisės akte turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžiamos asmenų, kuriems taikomas teisės aktas, teisės ir pareigos.

6.7. Teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės galios teisės aktams. Įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio taisyklių, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis, taip pat negali praplėsti ar susiaurinti įstatymuose numatyto teisinio reguliavimo.

6.8. Priėmus teisės aktą, kuriame nustatomas naujas teisinis reguliavimas, visi šiam reguliavimui prieštaraujantys teisės aktai ar jų atskiros nuostatos turi būti pripažinti netekusiais galios arba pakeisti.

Visas dokumento tekstas čia:
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/9f8e8430723411e3a1f1b21417c4c75e

1. Kabutės pagal lietuviškąją tradiciją rašomos tokios: atidaromosios ( „ ), uždaromosios ( “ ), t.  y.  „ABC“(apačioje devynetukai, viršuje – šešetukai).
2. Sutrumpintų žodžių gale rašomas taškas, ne pasvirasis brūkšnys, pvz.: asmens kodas – a. k.(ne a/k), atsiskaitomoji sąskaita – a. s. (ne a/s) ir pan.
3. Tarp sutrumpinimų, kaip ir tarp pačių žodžių, daromas tarpas, todėl ne a.k., A.V. (antspaudo vieta), t.t.ir pan., o a. k., A. V., t. t.ir pan.; jei trumpinamas asmens vardas, po vardo raidės taip pat daromas tarpas, pvz., J. Petraitis (ne J.Petraitis), dokumentuose reikėtų vartoti visą vardo ir pavardės formą.
4. Žodžių junginį elektroninis paštas galima trumpinti taip: el. paštas, el. p., e. paštas, e. p.Tarp santrumpų būtini tarpeliai. Prieš vieną interneto ar elektroninio pašto adresą dvitaškis nerašomas.
5. Data trumpuoju būdu rašoma skaitmenų grupes skiriant brūkšneliais, pvz., 2025-06-10.  
6. Tekstą skaidant eilutėmis, eilučių gale galima nevartoti skyrybos ženklų, pvz., (asmens kodas rašomas atskiroje eilutėje, todėl gali būti neišskirtas kableliais ar skliaustais):
   Jonas Petraitis
   a. k. xxxxxxxxx
   202.. m. ………….. … d. baigė …………………. tobulinimosi kursus.

7. Jei dokumentą pasirašo moteris, pareigų pavadinimas turi būti taip pat moteriškosios giminės, pvz.: Direktorius Jonas Petraitis, bet Direktorė Janina Petraitienė.
8. Kai dokumentą pasirašo laikinai vadovo pareigas einantis asmuo (paskirtas į pareigas), tokios jo pareigos nurodomos parašo rekvizite, pvz.:
   L. e. direktoriaus pareigas                           (Parašas )                                 (Vardas, pavardė)

Kai dokumentą pasirašo ne vadovas, o teisės aktų nustatyta tvarka kitas asmuo (pavaduojantis vadovą, atliekantis vadovo funkcijas, kol vadovas serga, išvykęs ar kt.), parašo rekvizite nurodoma, pvz.:

Teisės skyriaus vyriausioji specialistė,
vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas                          (Parašas)                                   (Vardas,  pavardė)

Parengta pagal galiojančias rašybos, skyrybos taisykles, Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, viešą internetinę spaudą

Pareigybė – su atskiru žmogumi nesiejamos pareigos, tam tikra pareigų etatinė vieta, pvz.: Įsteigta mero patarėjo pareigybė. Vadinasi, tai tik etatinė vieta, o kas eis tas pareigas, kol kas neįvardijama, t. y. nesiejama su konkrečiu asmeniu.

Žodžio pareigybė negalima vartoti konkretaus žmogaus einamų pareigų (turimo statuso) reikšme, pvz.: Mano kaimyną Praną atleido iš vyriausiojo specialisto pareigybės (= turi būti pareigų).

Pareiginis, -ė – rodo sąsają su pareigomis, pvz.: Mokama pareiginė (pagal pareigas) alga. Darbų saugos klausimai gali būti numatomi pareiginiuose nuostatuose. Privaloma vadovautis pareiginėmis instrukcijomis // pareigybių aprašymais.

Būdvardžio pareiginis reikšmė sunkiai skiriama nuo pareigybinis (žr. pareigybė), todėl galima jų lygiagreti vartosena, pvz.: Keliama byla dėl pareiginių // pareigybinių įgaliojimų viršijimo. Tokiais atvejais parankesni pasakymai su būdvardžiu pareiginis: pareiginiai nuostatai // pareigybės aprašymas; pareiginė alga; pareiginiai įgaliojimai.

Pareigos – darbo ar tarnybos vietoje turimas konkretaus žmogaus statusas: Tadas Petraitis eina skyriaus vedėjo pareigas. Rimą Žiūraitį atleido iš teisėjo pareigų.

Pareigos gali būti pagrindinės ir įvairios kitokios:

pagrindinės pareigos – pagrindinėje darbovietėje turimos ar svarbiausios iš keleto turimų pareigų; visas kitas apima pasakymas ne pagrindinės pareigos;

antraeilės pareigos – buvęs, bet dabar oficialiai nebevartojamas terminas; jį pakeitė ne pagrindinės pareigos, ne pagrindinėje darbovietėje turimos pareigos, darbas ne pagrindinėje darbovietėje;

gretutinės pareigos – greta pagrindinių turimos kitos panašaus svarbumo pareigos:  vyriausiasis specialistas gamtosaugai ir kultūros paveldui; skyriaus  vedėjo pavaduotojas ir vyriausiasis architektas. Gretutinių pareigų pavadinimus galima jungti jungtuku arba rašyti greta be nieko. Vartojamas ir pasakymas sugretinti pareigas (sugretinti pareigas – turėti ne vienas lygiagrečias pareigas; gali būti gretutinės arba sugretintos (ne sudvejintos) pareigos;

šalutinės pareigos – greta pagrindinių turimos kitos mažesnės svarbos pareigos. Jos gali būti toje pačioje ar kitoje darbovietėje ar visuomeninėje organizacijoje;

pareigos kame – pareigų vietai nusakyti tinka vietininkas: pareigos darbovietėje, pareigos komisijoje;

skirti į pareigas // pareigoms – galimi abu variantai: skiria į naujas pareigas // naujoms pareigoms. Su veiksmažodžiais tvirtinti ir atestuoti vartojamas naudininkas pareigoms;

eiti pareigas – turėti pareigas, dirbti tam tikrų pareigų darbą: eina direktoriaus pareigas. Galimas ir pasakymas dirba direktoriumi, bet netinka vykdo direktoriaus pareigas; vykdyti pareigas reiškia atlikti šiaip privalomą dalyką, nors ir šia reikšme geriau tinka atlikti pareigas;

dirbti pareigose – nevartotinas pasakymas su vietininku; gali būti eiti pareigas ar kitaip: dirba atsakingose pareigose (= turi būti eina atsakingas pareigas);

paaukštinti, pažeminti pareigose – nevartotini pasakymai su vietininkais; turi būti paaukštinti, pažeminti pareigas; perkelti (skirti) į aukštesnes (žemesnes) pareigas. Netinka ir pasakymas su įnagininku paaukštinti pareigomis;     

užimti pareigas – geriau nevartoti: Jau treti metai užima (geriau eina) direktoriaus pareigas (turi direktoriaus pareigas, yra direktorius). Ir konkursus geriau skelbti ne kieno pareigoms užimti, o pareigoms eiti arba tiesiog pareigoms (nors ir sunku laimėti, bet geriau taikiai rungtis negu mūšyje užimti).

Tai taip ir rašykime, skelbkime (ne talpinkime!) internetinėse svetainėse:

Skelbiamas konkursas vyriausiojo specialisto pareigoms, eiti vyriausiojo specialisto pareigas.

Kaip skirti – kada laikinai einantis pareigas, o kada pavaduojantis?

laikinai einantis pareigas – specialios reikšmės pasakymas, reiškiantis nenuolatines, bet oficialiai įteisintas pareigas; vartojamas su pareigų nurodymu: laikinai einantis vedėjo, direktoriaus, mero  pareigas. Toks pasakymas galimas tada, kai atitinkamo pareigūno vieta vakuoja, t. y. laisva dėl to, kad įstaigoje nėra nuolatinio darbuotojo (paprasčiau kalbant, vienas specialistas (pareigūnas) išėjo iš darbo, pasibaigė sutarties laikas ar buvo atleistas, o kito specialisto, pareigūno dar nėra). Vartojant sutrumpinimą, pareigų pavadinimas gali būti rašomas vardininko forma šalia santrumpos: L. e. p. direktorius.

Pastaba. Kai dokumentą pasirašo ne vadovas, o teisės aktų nustatyta tvarka kitas asmuo (pavaduojantis vadovą, atliekantis vadovo funkcijas ar kt.), tai nurodoma parašo rekvizite, pvz.:

Savivaldybės  vicemeras,
pavaduojantis savivaldybės merą 
arba
Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas,
vykdantis  skyriaus vedėjo funkcijas            

Parengta pagal galiojančias rašybos, skyrybos taisykles, Kanceliarinės kalbos patarimus, Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, viešą internetinę spaudą

Žolinė – tai diena, kai tradiciškai švenčiama visuotinė augmenijos branda, dėkojama už naują derlių, o bažnyčioje šventinamos lauko ir darželio gėlių puokštės.

Buvo sakoma: „Kas Žolinės dieną neturės žolynų puokštės, tam velnias į delną savo uodegą įbruks.“

Žolinių dieną moterys, suskynusios iš savo darželių gražiausias puokštes, nešė jas šventinti į bažnyčią. Vėliau tie sudžiūvę žolynai buvo laikomi už seklyčios lubų balkio ar švento paveikslo, saugojo namus nuo blogio. Be to, daugelis žolynų ir žolelių turi ir gydomųjų galių.

Žolinė vadinama padėkos diena Dievui, gamtos jėgoms ir žmogui. Juk dauguma šiųmečio derliaus jau nuimta, tad reikia tinkamai padėkoti Dievui, nes žmogus žino, kad nepadėkojęs kitais metais gali nieko negauti.

Per Žolinę buvo tradicija naujojo derliaus vaisius pašventinti bažnyčioje, o paskui susirinkti visiems pabūti kartu. Buvo sakoma, kad tas, kas per Žolinę neviešės ir nesusitiks su bičiuliais, visą gyvenimą gyvens nuobodžiai ir skurdžiai.

Krikščionybėje ši šventė dar vadinama Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena. Liturginiuose skaitiniuose sakoma, kad po švč. Marijos mirties apaštalai budėjo prie jos kapo. Petras išvydo, kaip Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę patikrinti karstą, apaštalai Marijos kūno neberado, karste buvo tik daugybė gražių gėlių. „Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas“ (Apr 12, 1). Taip apaštalas Jonas aprašo regėjimuose matytą Saulėtąją moterį – Bažnyčios, kovojančios prieš žemės blogį, biblinį slibiną, simbolį.

Iš gilios senovės atėjusi šventė mums primena pareigą padėkoti už viską, ką mums duoda gamta ir Dievas. Tai senųjų papročių puoselėjimo ir bendrystės diena...

Parengė Dalia Ivaškevičienė

Prielinksninis junginys valyti ką nuo ko šalinamajam objektui reikšti nevartotinas. Sakinį Teko valyti gatves nuo sniego taisome taip: Teko valyti (kasti) sniegą nuo gatvių. Taip pat ne Aliejų išvalyti nuo degėsių reiktų, o Pašalinti degėsius iš aliejaus; ne Nušluostyti stalą nuo trupinių, o Nušluostyti nuo stalo trupinius; ne Mašinos nenuvalytos nuo purvo, o Nuo mašinų nenuvalytas purvas).

Užpustyti ar apledėję keliai yra neišvažiuojami, sunkiai, sunkokai išvažiuojami (ne pravažiuojami), jais sunku važiuoti ir pan. 

Parengta remiantis VLKK konsultacijų banku

 Savivaldybių institucijų ir įstaigų priimamų teisės aktų punktai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po numerį nurodančio skaitmens dedamas taškas. Punktų papunkčiai žymimi arabiškais skaitmenimis ir turi pradinį punkto ir savo eilės numerį. Tarp punkto ir papunkčio skaitmens ir po papunkčio skaitmens dedami taškai. Jei papunktis skirstomas į dar smulkesnius papunkčius, šie turi pradinį punkto, papunkčio ir savo eilės numerį ir t. t. Punktų pastraipos nenumeruojamos. Pvz.:

         Kai papunkčius sudaro sakinio dalys, šie papunkčiai pradedami mažąja raide ir atskiriami vienas nuo kito kabliataškiu, o kai papunkčius sudaro sakinys ar keli sakiniai, šie papunkčiai pradedami didžiąja raide ir baigiami tašku.

                        Po direktoriaus įsakymo, mero potvarkio preambulės dvitaškis rašomas, kai teisės aktas turi kelis punktus, pvz.:

                  Po direktoriaus įsakymo, mero potvarkio preambulės rašomas kablelis, kai teisės aktas turi tik vieną punktą, kuris pradedamas mažąja raide:

                        Kai teisės aktas turi kelis punktus ir neturi preambulės, dėstoma taip, pvz.:

                        Kai teisės aktas turi vieną punktą ir neturi preambulės, dėstoma taip, pvz.:

Šaltinis. Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“.

https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.463426/asr?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=e3b8fde1-6544-415b-b1da-84749b312e92